Jurbarkas jau senokai neminimas tarp rajonų, kuriuose yra didžiausias nedarbas, nors bedarbių skaičius nuo pat praėjusio rudens mūsų rajone nuolat didėja. Vien šiemet darbo biržoje užsiregistravo 2932 rajono gyventojai, iš jų 2802 – bedarbiai. Kol kas tik 1213 pasisekė gauti darbą.
Vien per rugsėjo mėnesį Jurbarko darbo biržoje užsiregistravo 320 darbo ieškančių žmonių. Tai maždaug 30 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį. Nedarbo draudimo išmokos rugsėjo mėnesį paskirtos 86 rajono gyventojams.
Rugsėjį gerokai padidėjo darbo pasiūla – kalėdines dekoracijas gaminančios įmonės ieškojo sezoninių darbininkų. Iš viso buvo pasiūlyta 141 darbo vieta, laikinų darbų – 66.
Per praėjusį mėnesį įsidarbino 202 jurbarkiečiai. Dar 82 darbo ieškantiems rajono gyventojams darbo birža pasiūlė laikino užimtumo priemones – 27 pradėjo mokytis profesijos, 47 paskirta įdarbinimo parama, 6 įdarbinti įmonėse, įgyvendinusiose Vietinio užimtumo iniciatyvų projektus.
Rugsėjo 30 d. Jurbarko darbo biržoje susirinkusi Trišalė komisija – darbdavių, profesinių organizacijų ir vietinės valdžios atstovai su darbo biržos vadovais analizavo padėtį rajono darbo rinkoje. Jurbarko darbo biržos direktorė Rita Kliukienė įsitikinusi, kad nors ir nėra kuo džiaugtis, iš skaičių daryti tragedijos irgi nėra reikalo.
„Mūsų rajone nebuvo stambių statybos, tekstilės, baldų gamybos įmonių, kurios prasidėjus ekonominei krizei būtų staiga bankrutavusios, todėl ir nedarbo lygis nedarė didelių šuolių”, – tikino R. Kliukienė.
Lyginant su praėjusių metų sausio-rugsėjo mėnesiais, šiemet Jurbarko darbo biržoje darbo ieškančių žmonių užsiregistravo 51 proc. daugiau. Gerokai – maždaug 7 proc. – šiemet padaugėjo bedarbių vyrų. Šiuo metu vyrų nedarbo lygis yra 12,4 proc., moterų – 10,1 proc., darbo ieško 6 proc. rajone gyvenančio jaunimo.
Atlikę nedarbo analizę, biržos specialistai nustatė, kad 51,2 proc. bedarbių gyvena kaimo vietovėse, 23,7 proc. yra vyresni nei 50 metų, o 19,2 proc. užsiregistravusių biržoje – jaunesni nei 25 metų. Iki registracijos niekur nedirbo 11,2 proc. bedarbių. Beveik 81 proc. biržos slenkstį peržengusių bedarbių registravosi pakartotinai, 65 proc. darbo ieškančių asmenų turi papildomo rėmino garantijas.
Didžiausias nedarbo lygis šiuo metu yra Viešvilės ir Skirsnemunės seniūnijose – darbo ieško 14 proc. čia gyvenančių darbingo amžiaus žmonių. Jurbarke nedarbo lygis – 13 proc., toks pat – Raudonės ir Smalininkų seniūnijose. Mažiausias nedarbo lygis – tik 7 proc. yra Veliuonos seniūnijoje.
Pasak darbo biržos direktorės R. Kliukienės, šiemet paskirta dvigubai daugiau nedarbo išmokų: sausio-rugsėjo mėnesiais jas gavo 940 bedarbių. Daugiausia nedarbo draudimų išmokų paskirta sausio mėnesį – 132. Dabar kas mėnesį paskiriama apie 90 nedarbo draudimo išmokų. Pernai per mėnesį būdavo paskiriama apie 50 nedarbo draudimo išmokų, o rugsėjį – tik 26 (šį rugsėjį – 86) nedarbo draudimo išmokos.
Įdomu tai, kad praėjusiais metais nedarbo draudimo išmokas gaudavo apie 14,5 proc. darbo ieškančių žmonių, šiemet – 19 proc. bedarbių. Vidutinė nedarbo pašalpa per metus padidėjo nuo 539 Lt iki 654 Lt.
Darbą šiemet rasti nepalyginamai sunkiau, tačiau įmanoma. Per devynis mėnesius darbo birža gavo pranešimus apie 817 laisvų darbo vietų, iš jų buvo siūloma 260 terminuotų darbų.
„Palyginus su praėjusiais metais, darbo vietų pasiūla sumažėjo trečdaliu, tačiau sakyti, kad darbo Jurbarke visiškai nėra – negalime”, – Trišalei komisijai teigė R. Kliukienė.
Daugiausia laisvų darbo vietų šiemet įregistravo VšĮ „Kretingos maistas”, L. Dragūnavičienės individuali įmonė, UAB „Lukšių pieninė”, UAB „Vers Deko”, UAB „Jofa”.
Daugiausia darbo vietų – net 115 buvo pasiūlyta nekvalifikuotiems darbininkams. Tarp specialistų su aukštesniuoju ir aukštuoju išsilavinimu dažniausiai buvo ieškoma apskaitininkų ir buhalterių. Iš kvalifikaciją turinčių darbuotojų didžiausią paklausą turėjo pardavėjai bei vairuotojai ekspeditoriai.
Nors bedarbiai dabar nėra išrankūs, vis dėlto apklausos rodo, kad renkantis darbo vietą žmonės pirmiausia domisi atlyginimu. O Jurbarke net 75 proc. darbdavių, siūlančių darbo vietas, ketino darbuotojams mokėti tik minimalų 800 Lt „ant popieriaus” atlyginimą. Dar 4 proc. darbdavių ketino mokėti mažesnį nei 800 Lt atlyginimą. Nuo 900 iki 1050 Lt atlyginimą žadėjo mokėti 13 proc. darbdavių, 1000 Lt ir daugiau – 8 proc. įmonių vadovų.
Darbo biržos specialistai suskaičiavo, kad siūloma vidutinė alga – 1027 Lt, tačiau įmonės, įdarbinančios tolimųjų reisų vairuotojus, būsimiems darbuotojams siūlė net iki 6000 Lt atlyginimą.
Nors pernai sausio-rugsėjo mėnesiais nedarbo lygis nuo 7,1 proc. buvo nukritęs net iki 5 proc., o šiemet kilo nuo 7,9 proc. iki 11,3 proc., aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo bemaž tiek pat žmonių – apie 570. Mokytis profesijos pernai išvažiavo 22 jurbarkiečiais daugiau, taupant valstybės lėšas šiemet nerengiami neformalaus švietimo užsiėmimai, mažiau įdarbinta žmonių ir įmonėse, įgyvendinančiose Vietinio užimtumo iniciatyvų projektus.
Tačiau šiemet gerokai daugiau – net 116 rajono gyventojų įdarbinta subsidijuojamose darbo vietose, 49 biržoje užsiregistravę asmenys gavo paramą darbo įgūdžiams įgyti.
Jurbarko darbo biržos direktorė R. Kliukienė sakė, kad nemažą įtaką nedarbo lygiui turi biržos vykdomi Europos socialinio fondo finansuojami projektai.
Jurbarkiečiams didelę naudą duos Lietuvos darbo biržos įgyvendinamas 118 mln. Lt vertės Europos socialinio fondo projektas „Įdarbinimo galimybių didinimas” – iš šio projekto lėšų šiemet mokytis profesijos galės 135 darbo ieškantys asmenys, dar 104 bus taikomos remiamo įdarbinimo priemonės – subsidijavimas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas.
Atsižvelgus į tai, kokiai papildomai remiamai darbo grupei priklauso bedarbis, jį įdarbinusiems darbdaviams mokama subsidija nuo 50 iki 75 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio ir draudėjo privalomojo socialinio draudimo įmokos sumos. Subsidijos dydis negali būti didesnis nei du Vyriausybės patvirtinti minimalių mėnesinių algų dydžiai.
„Iki šiol subsidija buvo skiriama tik už vieną minimalų atlyginimą, pasikeitusi tvarka skatins darbdavius kurti geriau apmokamas darbo vietas”, – aiškino Jurbarko darbo biržos direktorės pavaduotoja Aldona Augaitienė.
Pasak A. Augaitienės, ilgai nedirbusiems, profesiją įgijusiems žmonėms ar mokslus baigusiam jaunimui apsiprasti darbo rinkoje labai padeda darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė – darbo birža sudaro galimybę iki 3 mėnesių mokytis įgūdžių darbo vietoje. Visą tą laiką patirties neturintį specialistą priėmusiam darbdaviui subsidijuojamas darbo užmokestis, valstybės socialinio draudimo fondui sumokėtos įmokos bei kompensuojamos darbo organizavimo išlaidos.
„Tačiau remiamas tik tų bedarbių darbo įgūdžių įgijimas, kurių įgyta kvalifikacija bei darbo specifika reikalauja daugiau praktinių įgūdžių ir kuriems yra nustatytas trūkstamų darbo įgūdžių poreikis”, – tvirtino A. Augaitienė.
Spalio 2 d. Jurbarko darbo birža pradėjo įgyvendinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansuojamus projektus. Šio fondo lėšomis galės pasinaudoti tiesiogiai dėl finansinės krizės nuo praėjusių metų spalio 16 d. iki šių metų liepos 15 d. darbo netekę dėl benkroto arba mažinamų darbo apimčių statybų bendrovių, baldų gamybos bei drabužių siuvimo įmonių darbuotojai.
Jurbarko darbo biržos karjeros planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Raulinaitis apgailestavo, kad šio fondo lėšomis kol kas galės pasinaudoti vos 13 rajono gyventojų – iš jų iki šiol darbo negavo 12 buvusių statybininkų ir 1 siuvėja. Tris mėnesius iš eilės jiems bus kompensuojamos darbo paieškos išlaidos (po 120 Lt per mėnesį). Vienas bedarbis planuoja įsigyti verslo liudijimą, už kurį sumokės Europos Sąjunga. Trys bedarbiai ketina pretenduoti į vienkartines įdarbinimo išmokas – jei susiras darbą ir dirbs ne trumpiau kaip šešis mėnesius, fondas jiems skirs 2400 Lt išmoką.
„Tai paskatins žmones greičiau susirasti darbą ir jį saugoti”, – įsitikinęs G. Raulinaitis.
Jurbarko darbo biržos direktorė R. Kliukienė tvirtina, kad nė vienas į biržą atėjęs žmogus nepaliekamas be dėmesio. Galimybių padėti žmogui išgyventi, rasti bent laikiną darbą dažniausiai galima, jei užsiregistravęs biržoje asmuo pats to nori.
Daiva BARTKIENĖ
