Visus metus nuosekliai mažėjęs registruotas nedarbas prasidedant žiemai padidėjo ne tik Tauragės apskrityje, bet ir visoje šalyje. Gruodžio 1 d. Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose registruoti bedarbiai sudarė 11,8 proc. apskrities darbingo amžiaus gyventojų – nedarbas apskrityje 3 procentiniais punktais didesnis negu Lietuvoje. O Tauragės apskrityje, kaip visada, didžiausia nedarbo problema Jurbarko r. savivaldybėje.
Bedarbių mažėja, nedarbas auga
Lietuvos darbo biržos duomenų registre gruodžio 1 d. iš viso buvo 159,8 tūkst. bedarbių, tai yra 8,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Gruodžio 1 d. Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose buvo registruoti 7535 bedarbiai: Tauragės rajone – 3215, Jurbarko – 2594, Šilalės – 1188, Pagėgių savivaldybėje – 538.
Nors bedarbių registruota 1652 asmenimis mažiau negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lapkričio mėnesį palyginti su prieš mėnesį buvusia situacija apskrities darbo rinkoje, nedarbas padidėjo 0,8 proc. punkto. Taip gali būti dėl savivaldybėse mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus.
Didžiausias registruotas nedarbas kaip visada Jurbarko rajone – 14,6 proc., Tauragės rajone – 11,8 proc., o Pagėgių savivaldybėje tik 8,8 proc., Šilalės rajone – 7,2 proc.
Pagal Lietuvos darbo biržos pateiktus duomenis, didžiausias nedarbas Lietuvoje gruodžio 1 d. buvo Ignalinos – 17 proc., Lazdijų – 16,4 proc. ir Alytaus – 16,1 proc. rajonų savivaldybėse, mažiausias Elektrėnuose – 4,9 proc., Kretingoje – 5,1 proc. ir Trakuose – 5,3 proc. Didžiuosiuose šalies miestuose nedarbo rodikliai mažesni nei vidutiniškai šalyje, daugiausia bedarbių buvo Panevėžyje – 8,6 proc., mažiausiai Šiauliuose – 5,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.
Laisvų darbo vietų – perpus mažiau
Lapkritį į Jurbarko darbo biržą kreipėsi pusšimčiu daugiau bedarbių negu spalį – 275, o laisvų darbo vietų darbdaviai registravo perpus mažiau – 132 (spalį buvo 269). Kone visos laisvos darbo vietos – neterminuotam darbui, tokių registruota 106, terminuotam – 26.
Per mėnesį įdarbinta 118 asmenų, o nuo metų pradžios 1719, iš jų pagal neterminuotas darbo sutartis – 1234.
Laikino užimtumo priemonėse lapkričio mėnesį dalyvavo 382 darbo biržos Jurbarko skyriuje registruoti bedarbiai. Į aktyvias darbo rinkos priemones per mėnesį nusiųsta 51 asmuo. Beveik pusė jų – 25 – pasinaudojo remiamojo įdarbinimo priemonėmis: 19 įdarbinta subsidijuojant, 5 įdarbinti pagal viešųjų darbų, 1 – pagal darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programą. 15 bedarbių nukreipti įgyti profesiją finansuojant darbo biržai, 10 gavo darbą įgyvendinus vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 61 bedarbiu iki tol buvęs asmuo.
Paskutinį rudens mėnesį Tauragės apskrities darbdaviai užregistravo 435 laisvas darbo vietas: Tauragės rajone – 199, Jurbarko rajone – 132, Šilalės rajone – 77 ir Pagėgiuose – 27. Palyginti su spalio mėnesiu, darbo jėgos poreikis sumažėjo 42 proc., todėl darbo biržos specialistai mažiau suteikė tarpininkavimo įdarbinant paslaugų. Lapkričio mėnesį įdarbinti 393 darbo ieškantys asmenys. Didesnės įsidarbinimo galimybės buvo pardavėjams, plataus profilio statybininkams, katilinės kūrikams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams.
Nuo metų pradžios Tauragės apskrityje padėta įsidarbinti 5431, savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., pradėjo 197 bedarbiai, į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 2972 darbo biržoje registruoti asmenys.
Jaunimo nedarbas – visos ES problema
Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, Europos Sąjungoje nedarbo lygis išliko stabilus – spalį jis siekė 10 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto mažesnis negu prieš metus.
Euro zonoje, kurioje nuo sausio 1-osios jau bus ir Lietuva, nedarbo lygis šių metų rudenį stabilus – 11,5 proc.
„Eurostatas“ skelbia, kad nedarbo lygis Lietuvoje, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, nuo 9,7 proc. rugsėjį padidėjo iki 9,9 proc. spalį.
ES šalyse spalį nedirbo 24,413 mln. žmonių, iš jų 18,395 mln. – euro zonoje. Palyginti su šių metų rugsėju, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse padaugėjo 42 tūkst., euro zonoje šis didėjimas siekė 60 tūkst. Palyginti su 2013 m. spaliu, nedirbančių asmenų visame regione sumažėjo 1,549 mln., o euro zonoje – 547 tūkst.
Mažiausias nedarbas buvo įregistruotas Vokietijoje – 4,9 proc., Austrijoje – 5,1 proc., o didžiausias Graikijoje – 25,9 proc., Ispanijoje rugpjūtį nedarbas siekė 24 proc.
Per metus nedarbas padidėjo penkiose valstybėse narėse, dvidešimt dviejose sumažėjo, nepakitęs liko tik Liuksemburge (apie 6 proc).
Didžiausias nedarbo mažėjimas nuo 2013 m. rudens užfiksuotas Vengrijoje (nuo 10 iki 7,3 proc.), Portugalijoje (nuo 15,6 iki 13,4 proc.), Ispanijoje (nuo 26 iki 24 proc. spalį), Bulgarijoje (nuo 13 iki 11,1 proc. spalį), Graikijoje (nuo 27,8 iki 25,9 proc.).
Labiausiai nedarbas išaugo Italijoje (nuo 12,3 iki 13,2 proc.) ir Suomijoje (nuo 8,3 iki 8,9 proc.).
„Eurostato“ duomenimis, per metus sumažėjo ir jaunimo nedarbas, tačiau spalio mėnesį ES nedirbo 21,6 proc. jaunesnių nei 25 metų asmenų. Euro zonoje jaunimo nedarbas dar didesnis – 23,5 proc. Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Kroatijoje nedirba apie pusė jaunimo, o mažiausias jaunimo nedarbas spalį buvo Vokietijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje, nors irgi viršijo bendrą tų šalių nedarbo lygį.
Jaunimo nedarbas Lietuvoje nuo 16,6 proc. rugsėjį padidėjo iki 17,5 proc. spalį, bet sumažėjo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai siekė 21,2 proc.
2014 m. spalį nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose siekė 5,8 proc., sumažėjo palyginus su rugsėju (5,9 proc.) ir su 2013 m. spalio mėnesiu, kada jis siekė 7,2 procento.
„ŠVIESOS“ inform.
