„Jurbarko autobusų parke“ įsiplieskusi nesantaika tarp darbo tarybos ir bendrovės direktoriaus negęsta. Bendrovės steigėjo – savivaldybės tarybos ir savivaldybės kontrolieriaus kolektyvas prašo įvertinti vadovo Arvydo Štulo sprendimus, o šis ginasi už įmonės lėšas samdytais teisininkais. Tačiau panašu, kad net tarpininkaujant pašaliniams taikos įmonėje dar ilgai nebus.
Sukėlė įtarimų
Spalio 10-ąją autobusų parko darbo taryba kreipėsi į rajono savivaldybės tarybos narius, savivaldybės kontrolierių Saulių Jakštį ir savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą. Tokį kelią darbuotojai pasirinko negavę vadovo atsakymų į jiems rūpimus klausimus.
Įmonės darbuotojams atstovaujanti taryba prašo išsiaiškinti tris dalykus.
Pirmasis – dėl sandorio teisėtumo 2017 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais parduodant didelį kiekį metalo. Į metalo laužą tuomet iškeliavo kurui laikyti skirtos požeminės talpos, autokrautuvas, du lengvieji automobiliai ir keturi autobusai.
„Darbo tarybai žinoma, kad lėšų į įmonės sąskaitą buvo įnešta, tačiau nerimą kelia abejonės, ar už visą parduoto metalo kiekį gautos pajamos yra įneštos į įmonės sąskaitą. Mūsų žiniomis, nebuvo sudaryta komisija, kuri privalo dalyvauti parduodamo turto svėrime, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl sandorio teisėtumo. Aukcionas dėl likviduojamo turto, mūsų žiniomis, taip pat organizuotas nebuvo. Metalas buvo parduotas pagal asmeninį vadovo ir metalo supirkėjo susitarimą“, – rašoma Darbo tarybos kreipimęsi.
Darbuotojų įtarimus sustiprino ir tai, kad dar 2017-ųjų gruodį vykusiame susirinkime apie metalo pardavimą paklaustas vadovas neatsakė, ar sandoriui buvo sudaryta komisija. Maža to, 2018-ųjų birželį darbuotojams inicijavus susirinkimą, kuriame jie ketino išsiaiškinti metalo pardavimo klausimą, direktorius jį sukviesti atsisakė. Atsakymų darbo taryba nesulaukė ir per posėdį rugpjūčio mėnesį.
Po tokio, darbo tarybos manymu, vadovo išsisukinėjimo, neliko nieko kito, kaip tik prašyti, kad įtarimus išsklaidytų jau ne autobusų parko direktorius, o savivaldybė.
Darbo taryba pasigenda skaidrumo ir įmonės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Kyla įtarimų, kad gali būti pažeidžiami įstatymai. Darbo tarybai klausimų kelia tai, kad direktoriaus A. Štulo nurodymu nėra viešinamos viešųjų pirkimų sutartys.
„Prašome patikrinti ir paaiškinti, ar būtina skelbti įmonėje sudaromas viešųjų pirkimų sutartis“, – rašoma Darbo tarybos kreipimęsi.
Darbo tarybai klaustukų kelia ir planai statyti Jurbarko autobusų stotį. Darbuotojams atrodo, kad A. Štulas iš anksto simpatizuoja Prienų stotį projektavusio architekto darbui.
„Darbuotojams kilo klausimų, ar perkant projektavimo paslaugas nėra būtina skelbti viešojo pirkimo konkurso, kokiais būdais, jau paskelbus, kad Jurbarkui reikalingas toks stoties pastatas, kaip Prienuose, bus nesudarytos išskirtinės sąlygos vienam projektuotojui“, – klausiama rašte.
Darbo taryba į bendrovės steigėją kreipėsi ir dėl labiausiai aistras pastaruoju metu kurstančių vaizdo stebėjimo kamerų. Ši įranga buvo pastatyta rugpjūtį, A. Štului nusprendus, kad įstaigai būtina saugumą pagerinti vaizdo stebėjimo sistema.
„Įmonės darbuotojai supažindinti nebuvo, nebuvo informuota, kas, kaip ir dėl kokių priežasčių stebima. Prašome atlikti tyrimą dėl stebėjimo kamerų teisėtumo prieš tai nesupažindinus darbuotojų ir nesant jų sutikimo. Mūsų manymu, šiuo metu įmonės teritorija stebima pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“, – tikino Darbo taryba.
Darbo taryba taip pat perspėjo savivaldybę, kad nesant objektyvaus tyrimo ir aiškių atsakymų, tarybos nariai bus priversti kreiptis į kitas kontrolės institucijas.
Sušaukė susirinkimą
Spalio 18-ąją UAB „Jurbarko autobusų parkas“ direktorius A. Štulas vis tik pats pakvietė darbuotojus į susirinkimą. Į akistatą su kolektyvu vadovas atvyko ne vienas – kartu su dviem advokatais iš teisinių paslaugų įmonės „Jankauskas ir partneriai“. Su šia įmone bendrovė yra pasirašiusi atstovavimo sutartį, pagal kurią per trejus metus už teisinę pagalbą gali išleisti maždaug keturiolika tūkstančių eurų.
Į susirinkimą atvyko ir Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė. Valdininkė per susitikimą bandė raminti vis kylančias aistras ir savo partiečiui socialdemokratui A. Štului stengėsi padėti susikalbėti su pavaldiniais.
Dėl karštas diskusijas sukėlusių vaizdo stebėjimo kamerų pasisakė ir direktoriaus kviesti teisininkai. Pasak jų, darbuotojai negali prieštarauti nei kamerų įrengimui, nei naudojimui, nes jos esą skirtos tiek turto, tiek pačių darbuotojų saugumui užtikrinti.
Teisininkė Rūta Malevskytė darbuotojus informavo, kad yra įmonės direktoriaus įsakymas nuo spalio 23 d. saugumą užtikrinti vaizdo kameromis – ir įmonėje dirbančių asmenų, ir saugant įmonės valdomą savivaldybės turtą autobusų garažų ir remonto patalpose bei lauko teritorijoje.
„Darbuotojams buvo paaiškinta, kad įmonė užtikrins atitinkamas duomenų saugumo priemones, prieigą prie vaizdo duomenų turės tik įmonės direktorius ir dar vienas asmuo, kuris bus saistomas konfidencialumo pasižadėjimo. Vaizdo įrašų kopijos nebus daromos, su vaizdo įrašais bus susipažįstama tik tuomet, kai reikės išsiaiškinti tam tikro incidento aplinkybes, vaizdo įrašai bus saugomi dvi savaites, o vėliau bus automatiškai ištrinami“, – tikino A. Štulas.
Tačiau tokie argumentai įtikino ne visus. Už įmonės darbų saugą atsakingas Vidas Gailius mano, kad vien kameros turto apsaugos neužtikrins, o ir nauda abejotina. „Visiškai užtektų judesio daviklių ir į jų signalus reaguojančios apsaugos tarnybos. Nėra jokio reikalo filmuoti“, – sakė V. Gailius.
V. Gailiaus nuomone, konfliktas dėl kamerų kilo todėl, kad esą A. Štulas nesugebėjo normaliai paaiškinti, nei kas, nei kodėl bus filmuojama, nei kaip tie duomenys bus naudojami. „Nuo to ir reikėjo pradėti, nuo išaiškinimų, o ne įrengti kameras, pradėti filmuoti, o tada bandyti kalbėtis“, – sakė V. Gailius.
Kameros atsirado rugpjūtį, todėl žmonės stebėjosi, kaip gali būti filmuojami, kai nei paruošta stebėjimo ir užfiksuotos medžiagos naudojimo tvarka, nei jie buvo su ja supažindinti.
„Klausimas, ar čia nepažeidžiamas įstatymas. Kas, kaip ir kodėl iki dabar mus filmavo? Manau, kad reikėjo patvirtinti tvarką, supažindinti visus ir tada pradėti“, – svarstė V. Gailius.
Pasak A. Štulo, vaizdo kameros veikia, nes atliekami derinimo darbai.
Įžvelgia asmeniškumus
Pats A. Štulas, kalbėdamas apie Darbo tarybą ir kai kuriuos darbuotojus, tikina, kad šie esą prieš jį nusistatę.
„Nusiteikę prieš mane, kaip įmonės vadovą, kadangi aš siekiu, kad įmonės bei jos darbuotojų darbas būtų efektyvus, įmonė dirbtų pelningai ir būtų modernizuota, o darbuotojams yra patogu nedirbti, tačiau kiekvieną mėnesį gauti algą, jie nenori augti bei tobulėti ir prisidėti prie įmonės augimo, nenori dirbti modernioje įmonėje, todėl nuolat visoms įmanomoms institucijoms rašo skundus, nuolat man grasina, kad būsiu atleistas iš darbo, nuolat kaltina mane nepagrįstu lėšų švaistymu ir kitais nebūtais dalykais“, – tvirtino A. Štulas.
Tačiau darbuotojams klausimų kelia ne tik direktoriaus sprendimai dėl techninių ar materialinių dalykų, bet ir dėl pačių darbuotojų. A. Štulo nurodymu vienam didžiausių jo kritikų, mechanikui, saugos ir sveikatos darbe specialistui V. Gailiui vos per vieną dieną buvo pradėti trys tarnybiniai patikrinimai.
Redakcijos žiniomis, patikrinimai pradėti spalio 22-ąją dėl esą netinkamai vykdomų pareigų ir išvažiavimo iš įmonės teritorijos tarnybiniu automobiliu. Netrukus po to darbuotojas buvo apskųstas ir Valstybinio socialinio draudimo fondui dėl esą simuliuojamos ligos.
Dėl tokių vadovo sprendimų V. Gailius kreipėsi į Darbo inspekciją prašydamas ištirti, ar per vieną dieną pradėti patikrinimai nėra jo persekiojimas.
„Oficialiai teigia, kad esą mano važiavimą automobiliu matė ir fiksavo visai neseniai A. Štulo į darbą priimta kontrolės vadybininkė Giedrė Ratkelienė. Tačiau netikiu, kad ji nuolat stovėjo, žiūrėjo pro langą ir užsirašinėjo minutė į minutę. Visa informacija yra surinkta iš kamerų įrašų, kuriuos kol kas naudoti – neteisėta. Tačiau iš įmonės teritorijos aš važiavau darbo reikalais – detalių, padangų ir panašiai“, – sakė V. Gailius.
Kol įmonėje verda tarpusavio kovos, rašomi skundai, vyksta patikrinimai ir bandoma įveikti oponentus, panašu, kad tikėtis gerų darbo rezultatų neverta.
Slepia informaciją?
Kol autobusų parke šlama į krūvas kraunami skundai, direktorius A. Štulas nelinkęs atvirauti ne tik su darbuotojais, bet ir su žiniasklaida. Nors Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja tiek savivaldybę, tiek jos įstaigas teikti informaciją, to daryti vadovas nenori.
Spalio 23-ąją redakcija raštu paprašė A. Štulo atsakyti į klausimus apie parduotą metalą bei pateikti dokumentų kopijas, iš kurių būtų aišku, kada, kiek, kokio metalo parduota, kiek už tai gauta lėšų, ar pardavimą prižiūrėjo komisija.
A. Štulas teikti informaciją atsisakė. Direktoriaus teigimu, jis jokios informacijos, kuri yra susijusi su autobusų parko Darbo tarybos pateiktu prašymu savivaldybės tarybai bei kontrolieriui, neteiks.
„Kol nėra gauta oficialaus rašto apie pradėtą tyrimą ir kol savivaldybės kontrolieriui nėra pateikti paaiškinimai bei juos pagrindžiantys dokumentai ir gauta savivaldybės kontrolieriaus išvada, jokia su UAB „Jurbarko autobusų parkas“ darbo tarybos Jurbarko r. savivaldybės tarybai bei kontrolieriui pateiktu prašymu susijusi informacija nebus teikiama, siekiant nepakenkti vykdomam tyrimui“, – atsakyme rašė A. Štulas.
Lukas PILECKAS
Ta blondinė prie nuskriausto pono yra advokatė, ar ta meškutė, kur sėdi toliau?