Tikriausiai mažai kas žino, kad Seimo sprendimu nuo šių metų lengvai ir nemokamai galima pasitikrinti, ar konkreti transporto priemonė nebuvo patekusi į eismo įvykį. Tam tereikia turėti vadinamąjį VIN kodą. Tikimasi, kad ši naujovė pagelbės, pavyzdžiui, planuojant įsigyti naudotą automobilį. Visgi naujai tvarkai negailima ir kritikos, mat viešai prieinama informacija – gana skurdi. O ir iniciatyvos autoriai apie pokyčius iki šiol daug nebuvo linkę kalbėti.
Naujovė priimta, bet mažai kas apie tai girdėjo
Transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje š. m. vasario 4 dieną paskelbta trumpa žinutė, kad jau yra galimybė pasitikrinti informaciją apie konkrečios transporto priemonės draudiminius eismo įvykius, kuriuose ji dalyvavo. Tiesa, veikiausiai tik itin retas kuris užsuka į šią interneto svetainę, tad ir su paskelbta naujiena, tikėtina, iki šiol susipažino tik mažuma vairuotojų.
Transporto priemonių draudikų biuro pranešimas | LRT nuotr.
Avarija | Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Dar kitas aspektas – naujiena paskelbta vasario pradžioje, nors aiškėja, kad dėl pokyčių Seimas nusprendė dar praėjusių metų pabaigoje. Tik vėlgi, kiek apie tai gyventojų buvo girdėję? Atrodytų, kad viskas įgyvendinta ganėtinai ramiai ir tyliai, o apie priimtų pokyčių naudas vairuotojams žinoti neverta.
„Nebuvo apie tai garsiai komunikuojama, tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai panašios valstybės iniciatyvos yra visiškai neanonsuojamos arba tai daroma per silpnai. Komunikuoti reikėtų per naudą vartotojams – kaip jie galės šitą sistemą įdarbinti, kuo ji galėtų būti naudinga ir panašiai. Mes apie Draudikų biuro atveriamus duomenis žinojome, kaip ir bet kas, kas seka įstatymų projektus“, – LRT.lt komentavo automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Matas Buzelis | Pranešimo autorių nuotr.
Duomenys – abstraktūs
Šiuo atveju minėtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurias registravo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, priimtos 2024-ųjų lapkričio 12 dieną. Jose nurodoma, kad duomenys apie transporto priemonės draudžiamuosius įvykius pagal tos transporto priemonės VIN yra vieši (skelbiami ir laisvai prieinami Transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje).
„Siūlome, jog duomenys apie transporto priemonės draudiminius įvykius, pagal tos transporto priemonės VIN, būtų vieši. Tai užtikrintų, kad antrinėje (jau naudotų) transporto priemonių rinkoje pirkėjas turėtų techninę galimybę įsitikinti, kad jis galės perkamą transporto priemonę tinkamai eksploatuoti (pvz., automobilis nebuvo paskendęs, saugos pagalvės nebuvo išsiskleidusios, etc.). Tai pagerintų vartotojų teisių užtikrinimą Lietuvoje“, – dėstoma projekto aiškinamajame rašte.
LRT.lt pabandė patikrinti kai kurių transporto priemonių istoriją pagal VIN numerį. Kaip paaiškėjo, Transporto priemonių draudikų biuras iš tiesų pateikia informaciją apie draudiminius eismo įvykius. Jei tiksliau, transporto priemonės pastarųjų 5-erių metų avarijų istoriją. O ir nurodoma informacija tėra apie tai, kiek fiksuota draudiminių eismo įvykių, bet nėra aišku, kokie apgadinimai padaryti, kokia žalos suma ir t. t.
Pateikiama informacija apie draudiminius eismo įvykius | LRT nuotr.
Saugo asmeninius duomenis
Automobilių rinkos eksperto M. Buzelio teigimu, iniciatyva naudotų transporto priemonių rinkai suteikti skaidrumo yra sveikintina. Visgi pašnekovas įsitikinęs, kad šiuo atveju minėto įstatymo projekto įgyvendinimas kelia tam tikrų abejonių.
„Draudikų biuro atverta informacija apie sukeltus eismo įvykius, mano subjektyvia nuomone, yra pernelyg riboto gylio ir visiškai nepadeda vertinti transporto priemonės būklės. Nėra nei informacijos apie žalos dydį, nei apie pažeistas automobilio vietas. Net ir data nėra įvardinta, kada konkretus eismo įvykis patirtas. Taip pat nėra informacijos apie kasko žalas. Taigi pateikiama informacija – pernelyg paviršutiniška ir jokios apčiuopiamos naudos viešojo intereso apsaugai neduoda“, – dėstė jis.
Reaguodamas į tai Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Tomas Rudzkis pažymėjo, kad pateikti daugiau duomenų kartais nėra galimybės dėl duomenų stokos, taip pat dėl duomenų apsaugos reikalavimų.
Avarija | I. Gelūno / BNS nuotr.
„Informacija apie žalų pobūdį ar dydį nėra teikiama, o užklausos rezultatas gali neatspindėti visų įvykių, kuriuose dalyvavo transporto priemonė, pavyzdžiui, neteikiama informacija apie nukentėjusiojo asmens transporto priemonės dalyvavimą eismo įvykyje, su transporto priemone susijusius įvykius, apie kuriuos nebuvo pranešta draudikui, su transporto priemone, kuri prieš atvežimą į Lietuvą buvo naudojama užsienyje, susijusius įvykius, taip pat eismo įvykius, kai buvo apgadinta tik žalą padariusi transporto priemonė (kasko žalos).
Tokie duomenys arba nėra žinomi / kaupiami, arba neteikiami vengiant per plačiai interpretuoti įstatymo nuostatas, taip pat siekiant atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus bei vengiant perteklinės prieigos suteikimo prie asmens duomenų“, – LRT.lt situaciją aiškino T. Rudzkis.
Negaili kritikos
M. Buzelis tęsė, kad iš pateiktos informacijos mažai ką galima nuspręsti apie automobilį ir jo realią būklę, tad tokių duomenų nauda, pavyzdžiui, potencialiam pirkėjui abejotina. „Labai trūksta bent jau datų, kurios įvardintų, kada tie eismo įvykiai nutiko. Taip pat trūksta ir išsamesnės informacijos apie įvykio aplinkybes, apgadintas automobilio vietas ir pan. Taigi kyla klausimas, kodėl paviešinta informacija, kuri realios naudos vartotojams nesuteikia?“ – retoriškai klausė jis.
Avarija | E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Pašnekovo teigimu, kadangi rodoma tik pastarųjų 5-erių metų informacija, nežinojimas apie senesnius įvykius taip pat neapsaugo nei automobilių pirkėjų, nei sąžiningų pardavėjų.
„Pirkėjo teisė žinoti privalo būti laikoma aukščiausiu prioritetu, kai kalbame apie naudotų automobilių sandorius. Ir tam neturėtų trukdyti jokios institucijos. Įstatymas turėtų ginti pirkėją – tik tada viešo intereso apsauga bus veiksminga. Vienintelė pusė, kuriai tik geriau nuo informacijos apie žalas ribotumo, tai automobilių pardavėjai, kurie nenori atskleisti kažkokių duomenų pirkėjams. Kita problema – šie duomenys niekaip neliečia importuotų automobilių“, – tęsė M. Buzelis.
Nepaisant to, T. Rudzkio teigimu, Transporto priemonių draudikų biuras šiuos pokyčius iš esmės vertina teigiamai, kadangi vairuotojai, prieš įsigydami naudotą automobilį, gali sužinoti, ar su įsigyjama transporto priemone buvo sukelta eismo įvykių, ir priimti sprendimą išsamiau patikrinti tokį automobilį, kad sumažintų rizikas, susijusias su jo naudojimu.
Avarija | I. Gelūno / BNS nuotr.
„Atkreiptinas dėmesys, kad prisijungę prie Biuro platformos https://draudimoivykiai.lt transporto priemonių savininkai neatlygintinai gali gauti ir, esant reikalui, pateikti suinteresuotiems asmenims (pvz., pirkėjui) detalesnius eismo įvykių duomenis. Šioje platformoje asmenys yra identifikuojami el. parašu arba „SmartID“ ir asmens duomenų pateikimas yra saugus“, – nurodė Draudikų biuro vadovas.
lt sunkeliais gerai ir su betkokia vazinet