Sveiki, vaikai! Tikiuosi, jūs irgi mėgstate netikėtumus, nes jie pralinksmina ir praskaidrina niūrias dienas. Būtent taip man ir nutiko vieną darganotą rudens dieną, kai braidžiodamas po balas bandžiau suprasti, kodėl šiuo metų laiku dangus – tarsi prakiuręs. Pakėlęs akis pamačiau juodą debesies laivą, besitaikstantį mane išmaudyti, tad nėriau pasislėpti po Jurbarkų darželio-mokyklos stogu. O čia manęs ir laukė netikėtumas – gegužinė!
Jurbarkų darželio-mokyklos visi vaikai skubėjo į salę, o direktorės pavaduotoja man paaiškino, jog Jurbarkuose šiandien – gegužinė. Į gegužinę ir aš noriu! Bet kaipgi gegužinė? Rudenį?
Pasirodo, nieko keista, nes čia – Daržovių gegužinė. Daržovės gegužę tik dygsta, iki linksmybių joms dar toli.
O gal, vaikai, jūs nė nežinote, kas toji gegužinė? Dabar juk diskotekose linksminatės? Gegužinė – tai pasilinksminimas gamtoje. Žinoma, gegužę, kai saulutė aukštai kyla, berželiai žaliuoja. Tik daržovių gegužinės būna rudenį. Į vieną tokią (ačiū lietaus debesiui) pakliuvau Jurbarkuose.
Rudens šventėje – Daržovių gegužinėje dalyvavo visa Jurbarkų darželio-mokyklos bendruomenė. Auklėtojos ir mamos gražiai aprėdė vaikučius – agurkai, morkos, žirniai ir kitos rudens gėrybės atrodė kaip tikros, ką tik darže augusios. Darželinukus auklėtojos išmokė daug mįslių ir žaidimų, mokinukų choras nepaliovė dainuoti – tiek daug dainelių apie daržoves išmoko. Mokinukai, tėveliai ant suolų susėdę gėrėjosi ir plojo – graži Daržovių gegužinė.
Šaunuolė Laurutė (Laura Kvietkutė) per vasarėlę laistė, ravėjo ir priaugino daugybę daržovių. Visas pasikvietė į gegužinę. Sugužėjo daržovės: morkytė su oranžine suknyte, agurkėlis su žaliu švarkeliu ir visos kitos, gražiai išsipusčiusios. Prasidėjo linksmybės. Česnakas oriai dirigavo daržovių chorui, o paskui ėjo šokti. Per žirnių ir pupelių suktinį visos daržovės kojelėmis trepsėjo, tik pomidoras šokti nėjo – mat labai storas, bijo apsijuokti.
Tokias linksmybes pamatę ir grybai atėjo į gegužinę. Baravykas, raudonviršis, ūmėdė, lepšiukas, musmirė – kiekvienas gražiai pasveikino daržoves. Morkytės skambiai dainavo, o paskui kvietė šokti pupeles, nes pupelės – o-pa-pa šokti labai mėgsta. Žaliašvarkiai agurkėliai sukosi ratu – ir po vieną, ir po du.
Taip gegužinėje besilinksminant pasigirdo beldimas ir atvyko netikėtas svečias. Kas tas ponas su barzda? Ogi burokas. Pasiremdamas lazda jis kvietė šokti bulvę.
Ir taip smagiai visi šoko, dainavo, ir būtų ilgai dainavę, bet – susikivirčijo morka su aguona. Norėjo išsiaiškinti, kuri gražesnė. Morka vijo lauk aguoną, mat ši esanti nei gėlė, nei daržovė – tikra įsibrovėlė darže. Bet negerai kivirčytis, ir daržovės nusprendė: tegul bus aguona viešnia jų darže.
Tuomet gegužinė vėl tęsėsi, ir buvo ne tik dainų, šokių, žaidimų, bet ir gardžių vaišių. Tokia tat graži ir skani daržovių gegužinė rudenį.
Smalsutis
