Daili jauna šviesiaplaukė, kurstanti gražių namų židinį, kuriame šeimai čirškinamu kepsniu pasirūpina vyras – toks galėtų būti šio puslapio herojės apibūdinimas. Bet – labai paviršutiniškas. Nežinodamas turbūt neįtartum, kad šios moters gyvenime vyrauja stipri valia ir disciplina, ir ji pati tai pasirinko. Vilmai Račienei visai nesunku atsisakyti kai kurių gyvenimo gardėsių dėl pasirinkto pomėgio ir sporto – fitneso.
Užplikiusi kvapnios arbatos Vilma svečiui pasiūlo ir cukraus, nors iš jos valgiaraščio šis saldus priedas seniai išgyvendintas. Ne tik cukrus, bet ir kiauliena, bulvės, net labai mėgta pica. „Tik vaikams viskas galima, bet ir jiems skaniau ryžiai nei bulvės“, – sako Vilma. Tokį griežtą – ir ne tik mitybos – režimą jauna moteris pasirinko pati.
Ar tai dėl grožio? Moterys juk linkusios daug ką sudėti ant grožio aukuro… Tačiau Vilmos atveju disciplinuoto gyvenimo pasirinkimas susijęs ne vien su grožiu. Kai augindama antrąjį vaiką priaugo šiek tiek svorio ir nusprendė sportuoti, nuėjusi į „Progreso“ sporto klubą iškart pareiškė, kad nori ruoštis varžyboms. „Pernai lapkričio 2-ąją po dvejų metų pertraukos vėl nuėjau į salę ir pasakiau – noriu ruoštis varžyboms. Treneris Arvydas Mickus niekam nėra atsakęs, tad ir pradėjau“, – pasakoja V. Račienė.
Praėjus metams, kai jau sudalyvauta ne vienose varžybose ir pelnyta nemažai apdovanojimų, ji tvirtai žino, kad surado save – fitnesas yra tai, kas jai tinka ir patinka.
Užsiimti fitnesu Vilmą paskatino draugė – Raminta Valaitienė. „Ji jau buvo sudalyvavusi Rudens taurėje ir mane paskatino. Dabar kartu ruošiamės varžyboms ir scenoje esame konkurentės, o gyvenime – draugės“, – džiaugiasi Vilma.
Aktyvus gyvenimo būdas Vilmai niekad nebuvo svetimas, ji nebuvo išlepusi – su broliu Kęstu bėgiodavo krosą, jis ją perliedavo šaltu vandeniu, maudytis į karjerą bėgdavo net rudenį. O „Progreso“ sporto klubą Vilma pradėjo lankyti kartu su vyru Linu, kuris ten sportavo. „Linas užsiiminėja kultūrizmu, tai vyriškas sportas, ten auginama daug raumenų, o aš noriu būti moteris su gražia figūra, todėl man labiau tinka fitnesas“,– sako Vilma. Tik iki praėjusių metų ji nekėlė sau iššūkio dalyvauti varžybose, o dabar jau yra iškovojusi ne vieną taurę.
Pirmą kartą varžybose V. Račienė dalyvavo šių metų pavasarį Jurbarke – kultūrizmo ir fitneso pirmenybėse Mero Taurei laimėti. Iš devynių varžovių Vilma buvo trečia – puikus startas. Paskui Tauragėje savo kategorijoje (per 163 cm) buvo pirma, po savaitės Vilniaus varžybose – trečia vieta, dar po savaitės jau atstovavo Lietuvai tarptautinėse žaidynėse ir jai atiteko IV vieta. „Labai gerai,– vertina jauna moteris savo pasiekimus.– Rudenį, spalio 22 d., Čekijoje, Opavos mieste, tarptautinėse varžybose abi su Raminta Valaitiene, tik skirtingose kategorijose, užėmėme VI vietą – labai stiprios buvo varžovės. Varžybose Vilniaus Taurėje buvau antra, po Ramintos, Rudens Taurėje irgi antra, nuo Ramintos atsilikau vos dviem taškais.“
Toks Vilmos sportinių laimėjimų kraitis. „Kelios minutės scenoje, o ruoštis joms reikia pusę metų“,– konstatuoja Vilma. Tačiau tos kelios minutės suteikia didžiulį pasitenkinimą, kai jautiesi puikiai pasiruošęs, neturi scenos baimės, nėra jaudulio. O pasiruošimas varžyboms nors nėra lengvas, Vilmos nevargina – ji priprato gyventi disciplinuotai ir kitaip, bent kol kas, nenorėtų.
Treniruotės kasdien po dvi valandas, prieš varžybas – ir sekmadieniais, dar aerobika 3–4 kartus per savaitę. Net ir tada, kai mažasis Ignas nenori pasilikti vienas, treniruočių praleisti nevalia. Labai svarbu maistas – be griežto maisto režimo šiame sporte nieko nepasieksi. Reikia nepaprastai daug valios, tačiau, pasak Vilmos, kai labai nori, atsiranda ir valia.
„Sunkiausia buvo atsisakyti picų, labai jas mėgau, taip pat dešrą, mėsą. O saldumynų man niekada nereikėdavo, bet po varžybų skonis pasikeitė – pamėgau bandeles, sausainukus, kitokius saldumynus“,– pasakoja moteris, kurios valgiaraštyje dabar dominuoja vištiena ir ryžiai. Saldumynais ji ir dabar nepiktnaudžiauja: nors po treniruotės paprastai užsuka į „Maximą“ ir priperka įvairiausių bandelių, daugiausia jų tenka vaikams.
Savaitę po varžybų galima sau leisti daugiau, trumpam pamiršti vištieną ir ryžius: Vilma prikepa gardaus kugelio, neatsisako ir brolienės Inetos virtų cepelinų. „Bet ne per daug, nes nesinori priaugti nereikalingo svorio“,– sako tvirtą valią išsiugdžiusi moteris. Be to, riebiai ir nesinori – net sardelės atrodo per riebu. Vilma įsitikinusi, kad jei visi valgytų ne taip gausiai ir neriebiai, nebūtų tiek nutukusių ir nesveikų žmonių.
Sunkiausia būna, kai reikia laikytis griežtos dietos, pamažu atsisakyti įvairių produktų, valgyti labai normuotai. Dieta trunka tris mėnesius, o paskutines dienas prieš varžybas – itin griežta, daug galima tik kiaušinių baltymų: Linui po 25 per dieną, Vilmai užtenka devynių. Papildomai vartojami baltyminiai kokteiliai, amino rūgštys.
Griežtos dietos laikotarpis sunkus ne tik Vilmai – keturiolikmetė Račų dukra Gabrielė pajuto, jog mama pasidaro pikta. „Alkanas, tai ir piktas,– neprieštarauja Vilma.– Į viską aštriau reaguoju, bet baru vaikus ne už tai, ką padaro, bet už tai, ko nepadaro.“
Anot Vilmos, kai ruošiesi varžyboms, šeštadieniais geriau eiti į sporto salę, o ne į svečius. Tačiau sportas negali būti priežastis nebendrauti su draugais ar neturėti laiko vaikams. Draugų gimtadieniuose Vilma ir Linas gali gerti arbatą ir valgyti varškę, nuvažiavę papramogauti į Kauną, kol vaikai kavinėje šveičia picas, jie kramsnoja prekybos centre pirktus trapučius. Tai jiems neatrodo per didelė auka dėl pačių pasirinkto gyvenimo būdo.
Kompromisų jie pasiryžę daryti tik dėl vaikų. Vilmai su Linu lengviau būtų kartu ruoštis varžyboms, bet vaikams tai nepatinka, ir jie atsižvelgia į jų norus. „Esam draugiška šeima“, – sako Vilma ir pasakoja, kad būtinai turi suspėti grįžti iš treniruotės, kad kartu su penkiamečiu Ignu pažiūrėtų mėgiamą serialą.
Įgijusi kasininkės apskaitininkės specialybę pagal ją Vilma nedirba. „Negaunu darbo“, – sako, o Linas, prie viryklės ruošęs sau pietus iš vištienos ir basmati ryžių, papildo, kad dar ir dėl to, jog turi gerą vyrą. Vilma to, žinoma, neneigia, tik nusišypso ir pataria vyrui nusilupti dar vieną svogūną ir česnakėlį.
Darbų į vyriškus ir moteriškus jiedu neskirsto, svarbu, kad viskas būtų padaryta. Valgyti ruošia Vilma, bet tai puikiai sekasi ir Linui. Grindis dažniausiai plauna Gabrielė ir tėtis. Didžiulė krūva malkų prie namo – irgi pačių rūpestis: Linas skaldo, o Vilma jas veža į malkinę. Tik mažojo Igno ir pareigos dar nedidelės – Vilma juokiasi, kad grįžęs iš darželio jis greitai „pertvarko“ tai, ką ji per dieną namie būna sutvarkiusi.
Penkiolikmetė Gabrielė džiaugiasi, kad mama turi pomėgį, nors pati fitnesu nesižavi – ji mėgsta šokti. O Vilma ir šįvakar, kaip kas vakarą, porai valandų prasmegs „Progreso“ salėje. Net po varžybų, kai galėtų sau leisti ilgesnes atostogas, be treniruočių ji ištveria vos dvi dienas.
Danutė Karopčikienė
tuoj numirsiu is juoko:DDD