NUOMONĖS, VERTINIMA, ATGARSIAI
Jurbarkiečiai, ir ne tik jie, seniai apsiprato su statybiniais atitvarais prie Jurbarko kultūros centro, vis pasirodančiais darbininkais ar įranga. Kaip neapsiprasi, jei Kultūros centro remonto darbai prasidėjo dar 2015 m. – net tais metais gimę vaikai jau gerokai pasistiebė, bet jų vaikystės prisiminimuose liks įsirėžęs neveikiantis statinys centrinėje miesto gatvėje.
Kodėl taip yra? Ir kodėl, norint pabaigti „amžiaus“ kapitalinį remontą, jau sudėliotą ir patvirtintą šių metų Jurbarko r. savivaldybės biudžetą reikėjo taip drastiškai apkarpyti kultūros centro naudai, atimant lėšas praktiškai iš visų rajono biudžetinių įstaigų, nuskriaudžiant ir tuos pačius kultūrininkus, mokyklas ir gydymo įstaigas, seniūnijas ir bendruomenes – visus, nepaisant, kad jie planavo darbus, rašė projektus?
Balandžio 7 d. rajono meras Skirmantas Mockevičius sušaukė neeilinį savivaldybės tarybos posėdį ir jame tarybai svarstyti teikė sprendimo projektą „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T2-1 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės 2023 metų biudžeto patvirtinimo“ pakeitimo“.
Kompaktišką sprendimo tekstą apie biudžeto pakeitimus išplečia jį lydintis aiškinamasis raštas. Nors šio rašto 5 punkte parašyta, kad galimų neigiamų priimto sprendimo projekto pasekmių nėra, tai – netiesa, nes šį punktą paneigia kitas.
O jame rašoma: „Siekiant rasti papildomus 400 tūkst. Eur Jurbarko kultūros centro pastato modernizacijai užbaigti, perskirstytos daugeliui programų skirtos savivaldybės biudžeto lėšos“. Ir prasideda: savivaldybės administracijai ir seniūnijų remontui, inventoriui įsigyti skirtos lėšos mažinamos 29 tūkst. eurų, priešgaisrinei tarnybai – 30 tūkst., Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centrui – 10 tūkst., tiek pat sumažinta nevyriausybinėms ir bendruomeninėms organizacijoms remti, dar 30 tūkstančių atimam kultūrinėms programoms ir renginiams numatytų lėšų, švietimo įstaigų modernizavimo programos finansavimą pasiūlyta sumažinti 120 tūkst. eurų ir taip toliau. Dar viena skaudi eilutė – visų biudžetinių įstaigų sąmatas pasiūlyta sumažinti 0,2 proc. patvirtintos sąmatos dydžio.
Savivaldybės tarybą valdininkai įtikino – kitos išeities nėra, užsitęsusią Jurbarko kultūros centro
modernizaciją reikia pabaigti, o tam reikia rasti pinigų. Iš rajono savivaldybės biudžeto! Ir čia
klausimas „kodėl“ dilgčioja dar skaudžiau. Ir aš, ir kai kurie kiti tarybos nariai rajono vadovų ne
kartą klausėme apie galimybę ir pastangas remontuojamam kultūros centrui rasti kitų finansavimo šaltinių, ne tik rajono biudžetą.
Pasirado – rado, bet ir prarado! O apie tai, kiek ir kodėl prarado, ilgai tylėjo. Faktus vertinkime pagal savivaldybės administracijos balandžio pradžioje siųstą raštą Kultūros ministerijai ir gegužės 9 d. gautą atsakymą, kurį pasirašė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.
Savivaldybės prašymą ministerijai dėl papildomų lėšų Jurbarko kultūros centro kapitaliniam remontui užbaigti pasirašė tuometinė Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, laikinai ėjusi administracijos direktoriaus pareigas Rūta Vančienė.
Prašyme nurodoma, kad Jurbarko kultūros centro kapitalinis remontas buvo pradėtas 2015 m.
2015–2019 m. centro modernizavimui „pagaliau buvo gautos 1303 tūkst. eurų investicijos, sutelktos iš Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos finansuojamo fondo ir Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto.“
2020 m. kovo mėn. Jurbarko rajono savivaldybės administracija, įvertinusi darbų eigą ir kainų pokyčius bei parengtą naują techninio projekto C laidą, pateikė prašymą skirti lėšų kitam investiciniam projektui už 3402 tūkst. eurų, iš kurių, kaip nurodoma rašte, Kultūros ministerijos buvo prašoma finansuoti 2892 tūkst. Eur, Jurbarko r. savivaldybei prisidedant 510 tūkst. Eur.
Projekto finansavimui buvo pritarta ir jau 2020 m. buvo skirtos pradinės lėšos jo įgyvendinimui – rangos darbams ir įrangai įsigyti. Savivaldybės rašte ministerijai nurodoma, kad tvarkant kultūros centrą iš viso 2020–2022 m. buvo patirta 3374 tūkst. Eur išlaidų. 2020 m. centro remontui buvo panaudota 1363 tūkst. Eur, kuriuos skyrė Kultūros ministerija; 2021 m. panaudota 1021 tūkst. Eur., kuriuos taip pat skyrė ministerija;
2022 m. panaudota 990 tūkst. Eur iš Jurbarko r. savivaldybės biudžeto. Savivaldybė nurodo, kad „dėl išaugusių išmokų, kompensuojant gyventojams kuro įsigijimo ir elektros energijos pabrangimą,
Jurbarko rajono savivaldybė 2023 m. savivaldybės biudžete numatė tik 300 tūkst. Eur būtiniausių darbų užbaigimui, tačiau iki Sutarties galiojimo pabaigos – 2023 m. liepos 9 d. – trūksta apie 530 tūkst. Eur“.
Tokios sumos iš Kultūros ministerijos ir prašo mūsiškė savivaldybė, surašiusi daug skaičių, priežasčių, bet neįvardijusi svarbaus fakto. Tas faktas, dėl kurio nuskriaudėme biudžetines įstaigas, atimdami iš jų finansavimą ir pinigus skirdami darbams kultūros centre pabaigti, įvardijamas viceministro atsakyme.
Viceministras V. Gasparavičius teigia, kad Kultūros ministerija savo įsipareigojimus įvykdė ir numatytas valstybės biudžeto lėšas pilnai išmokėjo 2021 m. Papildomai savivaldybės prašomų 530 tūkst. Eur ministerija, aišku, nebeskirs. Tačiau priežastis – ne tik didžiulis valstybės biudžeto lėšų deficitas kultūros srities tęstiniams projektams.
Esmė pasakyta vienu ir, manau, šioje istorijoje pačiu svarbiausiu sakinu. Jį būtina cituoti tiksliai: „Pažymime, kad 2020 m. savivaldybė nepanaudojo š. m. projektui prašomos sumos ir
laiku neinformavo Kultūros ministerijos apie valstybės biudžeto lėšų nepanaudojimą – 520 tūkst. eurų, todėl šias lėšas turėjome grąžinti į Valstybės iždą.“
Šis sakinys reiškia ne ką kitą, o didelį aplaidumą, nekompetenciją, savo pareigų neatlikimą. Manau, kad savivaldybė galėjo ir privalėjo kartu su Kultūros ministerija rasti galimybę lėšas perkelti į kitus metus, bet ministerijos neinformavo ir išeities, kaip suprantu iš viceministro atsakymo, neieškojo.
Prieš faktą pastatyta Kultūros ministerija pinigus privalėjo grąžinti iždui. O juk ši nemaža suma galėjo sutaupyti rajono biudžeto pinigus!
Įžvelgiu tą patį „voverių“ modelį. Savivaldybės vadovai, valdininkai, atsakingi už Naujamiesčio progimnazijos stadiono rekonstrukcijos finansavimą, taip pat nesivargino, kad 2019 m. nespėtos įsisavinti lėšos būtų perkeltos į kitus metus.
Skandalingas faktas paaiškėjo tik teismo posėdžio salėje, kai buvo paviešintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštas apie galimybę neprarasti pinigų, juos perkeliant į kitus metus. Teismui buvo paaiškinta, kad ministerijos raštas atsidūrė kažkieno stalčiuje, nes niekas nežinojo ką su juo daryti…
Ar reikia manyti, kad ir su kultūros centrui skirtais pinigais savivaldybėje vėl nežinojo ką daryti?
Ar neatsirado nė vieno, kas būtų supratęs, jog adresas aiškus – Kultūros ministerija. Tik ją reikėjo pasiekti ne raštu, registruotu 2023 m. balandžio 4 d.
Kultūros ministerijos duris reikėjo praverti prieš trejus metus, 2020-aisiais, ir galbūt pusę milijono eurų, taip reikalingų kultūros centrui, nebūtų prarasta. Taip pat už tuos pačius nepanaudotus pinigus buvo galima laiku paskelbti viešojo pirkimo konkursą ir nupirkti, panašią sumą kainavusias (tik jau iš savivaldybės biudžeto), žiūrovų salės kėdes.
Man labai apmaudu, kad tokia ydinga praktika tebetoleruojama ligi šiol, kuomet nėra atsakingų
už projektų sutarčių (vykdymo, finansavimo, bendradarbiavimo ir pan.) priežiūrą. Nesuprantu ir
savivaldybės vadovų pozicijos, kad sudarius kažkokią projekto įgyvendinimo grupę, bandoma nusimesti tiesioginę atsakomybę.
Tapo norma garsiai, net ir teisme, padėjus ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pareikšti: „aš nieko nežinojau, manęs niekas neinformavo.“
Net ir tuomet, kai po savivaldybės koridorius visą pusdienį vaikšto specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ar suimami darbuotojai, ramia sąžine galima išvažiuoti į komandiruotę ir visai Lietuvai girdint gintis nežinojimu.
Nebegalima taikstytis su tokia padėtimi ir toleruoti valdžios neveikimo. Todėl bandome suburti darbingą, Jurbarko žmonių išrinktą, bendraminčių komandą (koaliciją), norinčią Jurbarkui permainų, pareikalauti tiesioginės vadovų atsakomybės.
Juk senai protingi jurbarkiečiai puikiai suprato, kad žmogus , kuris pats gyveno nuo iki atlyginimo iki atlyginimo negali vadovauti Jurbarkui. Žmogus, kuris bijo šalia stipresnių, protingesnių, o pastoviai žemina jam ne paklusnius, ne ,, išsilavinusius”, negali vadovauti Jurbarkui. Žmogus, kuris per kelias kadencijas nesukūręs, nesubūręs stiprių profesionalų komandos, neturi vadovauti Jurbarkui. Žmogus, kuris prisidengia tik įvaizdžiu forma, įvaizdžiu(parkais, skverais,… ), o ne turiniu( verslo pritraukimu, darbo vietų sukūrimu,… ) negali vadovauti Jurbarkui. Žmogus iš kurio sklinda įtampa, nepasitikėjimas, baimės neturi vadovauti Jurbarkui. Vienišą vilką kuo bemaitinsi jis į mišką vis tiek žiūrės.