Mokytoja Džiuljeta Čerauskienė prieš keletą metų nustebino Naujamiesčio pagrindinės mokyklos bendruomenę pristatydama pirmąją savo eilėraščių knygelę, o praėjusį penktadienį su savo kūryba supažindino platesnę visuomenę. Renginį Jurbarko viešojoje bibliotekoje inicijavo, paruošė ir vedė jos kolegės. Kartu su mokytoja Džiuljeta pristatyme dalyvavo ir jos knygų įkvėpėja ir bendraautorė anūkė Meda.
Naujamiesčio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Džiuljeta Čerauskienė – dabar jau keturių knygelių autorė. Trys jų – skirtos vaikams ir iliustruotos anūkės Medos piešiniais.
„Pirmoji knygelė gimė visai atsitiktinai – neplanavau ir nežadėjau rašyti knygų. Tie metai buvo gana sudėtingi – sirgau, o artėjo anūkės gimtadienis. Negaliu išeiti, išvažiuoti, o dovanų neturiu. Pagalvojau, parašysiu eilėraštį, sueiliuosiu, ką abi esam patyrusios, prisegsiu jos piešinių, padarysiu aplanką ir gimtadienio proga įteiksiu. Bet parašiau vieną, kitą – aplankas neblogas! Kilo mintis atspausdinti“, – pasakojo Džiuljeta knygelės „Medos metai“ atsiradimo istoriją.
Knygelę sudaro 22 eilėraščiai. „Du ir du – keturi, kaip tik tiek metukų tuomet suėjo Medai. Be to, kai kas gal pasakytų, kad aš labai mėgstu tą skaičių – du“, – juokėsi lietuvių kalbos mokytoja.
Eilėraščių temos labai paprastos – vaiko darbeliai, kelionės, laikas su artimiausiais žmonėmis. „Labai daug laiko mudvi praleidžiame kartu ir apie tai rašyti man buvo lengva, paprasta, nesudėtinga. Nors knygelė sukurta mąstant apie vieną mažą žmogutį, eilėraščiai tinka visiems vaikams“, – sakė kūrėja, o jos eilėraščius renginyje su pasimėgavimu deklamavo ne tik anūkė Meda, bet ir Naujamiesčio pagrindinės mokyklos pradinukės Eglutė, Viltė ir Karolina bei pagarsėjęs skaitovas „Nykštuko“ darželinukas Kristupas.
Mokytoja papasakojo, kaip netikėtai rado paaiškinimą savo pomėgiui rašyti ir atsakymą į klausimą, kaip save įvardyti: „Viską išsprendė mokykloje viena nedidelė mergaitė, paklaususi, ar aš esu rašytoja. Nežinojau, ką atsakyti. Jeigu visi, kurie rašo – rašytojai, tada – taip. Bet aš galvoju, kad rašytojas – tai tas profesionalas. Lietuvoje visi mėgsta žaisti krepšinį, bet juk ne visi yra krepšininkai.“
Kitų knygų mokytoja irgi neplanavo – pradžią joms davė „Medos metai“. „Rašyti vaikams man yra gera“, – sakė Džiuljeta, nors antroji knygelė skirta ne tik vaikams. „Tu būsi drugelis“ – tai vienuolika pasakaičių ne tik mažiesiems.
Pasakaitės parašytos proza. „Tos pasakaitės atsirado staiga mano galvoje – man beliko tik užrašyti. Gal tai ir yra įkvėpimas?“ – klausė kūrėja ir pasakojo, kad įkvėpimo pagauta rašė naktimis.
Pasakaitės kalba apie paprastus dalykus, bet jie, pasak autorės, kartu ir nepaprasti – apie draugystę, supratimą, gailestį kitokiems, džiaugsmą, kuris patiriamas atradus arba suradus, apie bendravimą su artimiausiais žmonėmis, pagalbą.
„Pavadinimas – ne mano sugalvotas, pavadinimą aš tarsi nusisavinau. Tai ne mano sugalvoti, bet man pasakyti žodžiai – beveik prieš trisdešimt metų juos man pasakė sūnus. O iliustracijos – irgi Medutės, irgi pieštos ne specialiai, bet man labai tiko – tarsi mes būtume neakivaizdžiai susitarusios“, – pasakojo Džiuljeta, o Medutė, atsisėdusi močiutei ant kelių, piešė, ko gero, iliustracijas jau kitai knygutei.
Knygą „Tu būsi drugelis“ D. Čerauskienė įteikė vienam savo sūnų jo vestuvių proga, o anūkei, kuriai šių metų sausį sukako šešeri, padovanojo naujausią – „Medos ir Pliuškio vasara“. Tai – apysaka-pasaka apie mergaitės ir katino draugystę. Autorė sakė norėjusi šioje knygoje sustabdyti vaikystę, kokią turėjo pati, o dabartiniai vaikai nebeturi – jie nebeturi ryšio su gamta, nebežaidžia su medžių lapais, nevadina vardais viščiukų.
Į knygą „Širdim sušildysiu“, pagal eilę – trečiąją, D. Čerauskienė sudėjo savo rinktinę poeziją, nes rašo ji seniai ir ne tik vaikiškus eilėraščius. Šią knygą moteris padovanojo savo vaikams, kai visi susirinko prie Kūčių stalo. „Vieni palieka po savęs žemę, namą, mašinas, o man atrodo, kad žodis irgi yra turtas, ir nemažas. Aš taip galvoju, manau, kad ir mano artimiausi žmonės irgi taip pat galvoja“, – sakė mokytoja.
Šią knygą iliustravo Džiuljetos dukra Justina, Medos mama. Renginyje bibliotekoje ji pasakojo, kad gavusi tokią užduotį ir knygos rankraštį, perskaitė ir vadovavosi pirma emocija. Mamos paprašyta naudojo tik juodą spalvą ir įsitikino, kad ir ja galima daug pasakyti iš širdies į širdį.
Knygos „Širdimi sušildysiu“ anotaciją parengė ir perskaitė buvusi D. Čerauskienės mokinė, dabar Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dvyliktokė Agnė Venslovaitė. Mokytoja džiaugėsi ir sakė nelabai ką turinti pridurti, tik pabrėžė, kad nereikia tapatinti autoriaus ir eilėraščių lyrinio subjekto.
„Eilėraščiai apie gyvenimą, apie išmintį, apie nerimą, liūdesį – daug kas gali pagalvoti, kad pats autorius taip išgyvena, taip mąsto. Bet ne pirmą kartą noriu pabrėžti, kad ne aš viena išgyvenu tokius jausmus. Mus visus vienija jausmai, bet niekada negalim pasakyti, kodėl yra taip ar kitaip“, – sakė eilėraščių autorė.
Mokytojos D. Čerauskienės kūrybos pristatymą bibliotekoje inicijavo lituanistė Vilija Bartusevičienė ir vedė renginį kartu su kolegėmis Daiva Malskyte ir Vilma Masaitiene. Eilėraščius ir prozą skaitė Naujamiesčio pagrindinės mokyklos pedagogės ir mokiniai, gimnazistai atliko poetinę kompoziciją, o dvyliktokas Almantas – savo sukurtą dainą. Šiltų muzikos garsų paliejo kompozitorius ir mokytojas Kęstutis Vasiliauskas, o ekrane nepaliovė keistis mažosios Medos piešiniai.
Pilna salė klausytojų su puokštėmis pavasarinių gėlių rodė, kad Džiuljetos kūryba – dovana ne tik jos artimiesiems.
Danutė Karopčikienė
