Vieną saulėtą rudens dieną „Ąžuoliuke“ apsilankė puošni ir turtinga viešnia – Teta Rudeninė. Ji atnešė gausybę skanių dovanėlių ir daug linksmybių, nes darželyje-mokykloje jos laukė visi vaikučiai – rudeniškai pasipuošę, išmokę eilėraščių, dainelių ir šokių.
Rudu rudens rūbu apsivilkusią klevų lapais pasidabinusią Tetulę Rudeninę „Ąžuoliuko“ kieme vaikai džiaugsmingai sutiko, nes kai viešnia atėjo – graži derliaus šventė prasidėjo.
Dėdė Derlius nokina vaisius ir brandina daržų gėrybes, augina grybus ir spalvina medžių lapus. Nudirbęs tiek daug darbelių pavargo, todėl į pagalbą pasikvietė Tetą Rudeninę, kad visas gėrybes teisingai visiems išdalytų: daugiausia duoti žmonėms, kad sotūs ir sveiki būtų, palikti paukšteliams ir žvėreliams, kad žiemą nesušaltų, o sėkleles ir medžių lapus atiduoti žemei, kad nesustodamas suktųsi gyvybės ratas – taip vaikučiams pasakojo puošnia Rudeninės skrybėle pasipuošusi auklėtoja Rima Šauklienė. Kartu su muzikos vadove Daina Liorančiene visus kieme linksmai šokdino, šnekino ir vaišino – šventėje liūdėti niekam neleido.
Visų grupių vaikai su auklėtojomis jau iš anksto šventei ruošėsi ir puošėsi – vieni auksiniais lapais savo kepurę padabino, kiti daržo gėrybėmis apsirėdė, o Jonukas – riestainių karoliais puikavosi, bet riestainėliai skanūs buvo, tad šventės gale tik virvelė ant kaklo rangėsi.
Priešmokyklinukai Tetą Rudeninę skambia dainele pasitiko, o neįgaliųjų grupės vaikučiai gyrėsi, kiek daug medžių vardų žino, o savo auklėtoją gražiu Eglės vardu pavadino. „Obuoliukų“ grupė papasakojo, kokie vaisiai sode užderėjo. Paskui visi sustoję dideliu ratu žaidė „Kas ten darže auga?“, o iš to, kas užaugo, „padarė“ daržovių mišrainę – dar vieną linksmą žaidimą.
Visokių linksmybių šventėje buvo daugybė, nes apie dosnųjį rudenėlį yra daug lietuvių priežodžių ir mįslių, žaidimų, dainelių ir ratelių, kuriuos vaikai moka ir mėgsta. Visų grupių vaikučiai rudenėliui pasveikinti turėjo po dovaną: vieni „Žirnių namelį“, kiti „Agurkėlius“ dainavo, treti įvairiausių priežodžių pažėrė, dar kiti – mįsles kaip riešutėlius gliaudė. Ir visi alei vieno žinojo, kad sodo ir daržo gėrybių reikia valgyti pilna burna, kad būtum sveikas kaip ridikas. Todėl ir Teta Rudeninė kiekvienai grupei lauktuvių atnešė, iš savo didelio krepšio traukė ir visus apdalijo.
Kai visos rudeniškos gėrybės buvo apdainuotos, Teta Rudeninė kvietė visus prie tikro gėrybių stalo. Įmantriausių skaniausių vaišių vaikų šventei priruošė mamytės, močiutės ir auklėtojos – viskas iš daržo ir sodo, viskas gardu ir sveika. Ko tik ant stalo nebuvo – moliūgų salotų su medumi ir skanios gaivios mišrainės, cukinijų deserto ir bananų duonelės, ir valgio itin gražiu pavadinimu – „Sveikuoliukas“. Visi ragavo, gyrė ir dar norėjo. O kad ne tik šventėje, bet ir namie galėtų visos mamos tų skanumynų priruošti, sumaniosios šeimininkės dalijosi valgių receptais.
„Bet pati brangiausia Dėdės Derliaus dovana, net už auksą brangesnė, juoda ruginė duona. Nusilenkime jai, nes daug darbo įdėta, kol ji atsiranda ant mūsų stalo“, – sakė vaikams Teta Rudeninė, atnešusi didžiulį kepalą duonos, kurį „Ąžuoliukui“ iškepė „Jurbarko duona“ ir ąžuolo lapais padabino. Priimdami šią dovaną vaikai pažadėjo duonelę gerbti ir mylėti, tausoti ir nemėtyti. Direktorės pavaduotoja Silva Rozgienė raikė didelį kepalą ir po riekę dalijo. Kas duonelės ragavo – visi sveiki, stiprūs ir laimingi liko.
