Kultūros centro renovacijos pabaigos laukiantiems veliuoniškiams kiekviena diena kelia vis didesnį nerimą. Sumūriję sienas ir nugriovę pastato antrąjį aukštą statybininkai staiga dingo, o paliktus griuvėsius visą vasarą merkė lietūs. Valdininkai tvirtina, kad nerimauti nėra pagrindo: pastato rekonstrukcija bus baigta perdarius projektą.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa ir Jurbarko rajono savivaldybė Veliuonos kultūros centro pastato pritaikymui bendruomenės poreikiams skyrė per 1 mln. Lt. Pavasarį pastate įsikūrę UAB „Statybų valdymo projektai“ darbininkai triūsė aplenkdami grafikus, todėl veliuoniškiai tikėjosi 2015-uosius sutikti šiuolaikiškai šiltuose ir erdviuose bendruomenės namuose.
Tačiau vos tik orai atšilo, darbas sustojo. Veliuonoje nuvilnijo žinia, kad statybininkai nebegali dirbti, nes rąstai, iš kurių suręstos kultūros centro sienos, visiškai supuvę. Klausydamiesi kalbų žmonės kraipė galvas, nes negalėjo suprasti, kaip diplomuoti inžinieriai nepagalvojo, kad prieškariu statytas medinis pastatas gali būti netvirtas.
Praėjo visa vasara, prasidėjo ruduo, o statybvietė vis dar tuščia – viltys, kad projektas bus įgyvendintas iki šių metų pabaigos, žlugo. Veliuonoje pradedama nerimauti, ar miestelio centre likimo valiai palikta statybvietė netaps dar vienais sovietmečio palikimą primenančiais griuvėsiais.
Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta patvirtino, kad darbai sustojo dėl rekonstrukcijos projekte nenumatytos problemos: „Paaiškėjo, kad pastato sienos supuvusios, reikia jas nugriauti. Dabar taisomas projektas, skaičiuojama, kiek papildomai reikės lėšų sienoms apšiltinti ir darbams užbaigti.“
E. Mikšta tvirtina, kad pastato rekonstrukcijos terminas gali būti pratęstas iki ateinančių metų liepos 1 d. – galutinio termino visiems Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. projektams įgyvendinti. Ar suspės darbus baigti statybininkai, seniūno nuomone, priklausys nuo darbų tempą diktuojančių orų.
Europos Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinimą kuruojantis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Jackis teigia, kad patikslintas techninis projektas bus užbaigtas rugsėjo viduryje. „Tada matysime, kiek pakito kaina, tarsimės su rangovais ir derinsime sprendimus su Nacionaline mokėjimo agentūra“, – tikino D. Jackis.
Atsakyti į klausimą, kodėl pastato ekspertizę atlikę specialistai nematė to, kas akivaizdu kiekvienam Veliuonos gyventojui – kad kultūros centro pastatas visiškai supuvęs – ryžosi tik savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė.
„Ekspertai daugiausia dėmesio skyrė pamatams, žinoma, žiūrėjo ir sienas, bet jos neatrodė tokios visiškai prastos. Taip jau atsitiko, kad nebuvo galima pamatyti, kas jų viduje: jei duri į sieną ir pataikai į tą vietą, kur rąstas nesupuvęs, atrodo, kad viskas gerai. Problemos išaiškėjo tuomet, kai statybininkai nukėlė stogą ir perdengimus – paaiškėjo, kad reikia nuardyti visus sienų rąstus“, – aiškino G. Gadliauskienė.
Architektės nuomone, ekspertai negalėjo nuplėšti sienų apdailos lentelių, nes pastate veikė kultūros centras, be to, visi sakė, kad namas dar visai neblogas, gali stovėti ir stovėti.
Pasak G. Gadliauskienės, naujos sienos bus dar geriau, tik reikės jas apšiltinti, nes nuardžius senus rąstus neliko šilumos izoliacijos. „Prašėme projektuoti kuo racionaliau, pigiau, tikimės, kad užteks to finansavimo, kurį turime. Kultūros paveldo departamento specialistai neprieštarauja, kad pasikeistų pastato konstrukcijos, nors anksčiau ir buvo nurodę jų nekeisti – tai leis antrajame pastato aukšte atsisakyti atramų, todėl padidės repeticijų salės plotas. Manau, bendruomenė tuo bus labai patenkinta“, – tikino G. Gadliauskienė.
Pavasarį Veliuonos bendruomenės centro inicijuotame susirinkime kultūros darbuotojai tvirtino, kad šokių repeticijoms netiks akmens masės plytelėmis išklota bendruomenės namų salė. Repetuoti scenoje, kultūros darbuotojų nuomone, mažai vietos, o antrajame aukšte numatytoje salėje medinėmis grindimis trukdytų pastato stogą laikančios kolonos.
Veliuonos kultūros centras turi net kelis šokių kolektyvus: be garsiojo „Veliuoniečio“, miestelyje veikia keli vaikų ir moterų sportinių šokių būreliai, istorinių šokių būrelis „Saltare Festum“. Veliuoniškių tvirtinimas, kad repetuoti ant akmens masės plytelėmis išklotų grindų yra nesaugu ir kenkia šokėjų sąnariams, savivaldybės administracijos darbuotojų nesujaudino: nepatenkintiems bendruomenės centro atstovams D. Jackis tuomet pareiškė, kad pastatas bus pritaikytas bendruomenės, o ne kultūros centro veiklai.
Bendruomenės noras turėti didesnę salę medinėmis grindimis, atrodo, vis tiek išsipildys – nors ir prieš rajono vadovų valią. Keista tik tai, kad ir ekspertai, ir projektuotojai nepasižiūrėjo į Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytus pastato statybos metus – 1936-aisiais pastatytas medinis namas vargu ar gali būti tokios geros būklės, kad sienos nekeltų problemų. O savivaldybės architektė dargi įtaria, kad žydai šį namą statė iš senų rąstų. Neabejotinos reikšmės turi ir faktas, kad žydai nepareikalavo jo grąžinti, nors turtui teikia ypatingą reikšmę.
Belieka įtarti, kad ir ekspertizės, ir projektai daromi „iš akies“ – dėl to pradėjus darbus atsiranda ir sunkiai išsprendžiamų problemų, ir papildomų pinigų poreikis. Gal kam nors tas ir naudinga, bet veliuoniškiams – tikrai ne. Kultūros centrą jie norėtų turėti jau dabar, juolab kad reikės įgyvendinti ir dar vieną projektą. Vietos veiklos grupė „Nemunas“ paskyrė finansinę paramą seniūnijos katilinei, šildysiančiai ir bendruomenės namus, atnaujinti. Bet kol nėra ką šildyti, neverta statyti ir galingesnį katilą.
Daiva BARTKIENĖ
