Ketvirtadienį Strasbūre Europos Parlamentas (EP) pritarė rezoliucijai dėl LRT. Joje reiškiamas palaikymas visuomeniniam transliuotojui ir kritikuojami bandymai keisti vadovo atleidimo tvarką, finansavimo užšaldymas.
Už rezoliuciją balsavo 385 europarlamentarai, prieš – 165, o 35 susilaikė.
Prieš rezoliuciją balsavo Lietuvos europarlamentarai Vytenis Povilas Andriukaitis, Valdemaras Tomaševskis, Aurelijus Veryga, Petras Gražulis, o Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.
Už rezoliucijos tekstą balsavo Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas, Virginijus Sinkevičius, Dainius Žalimas.
Rezoliucija skirta apginti LRT nepriklausomumą ir įspėti, kad pastarieji Lietuvos valdančiųjų veiksmai kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei, teisinei valstybei ir demokratijai.
EP konstatuoja, kad LRT finansavimo įšaldymas ir mažinimas, taip pat siūlymai supaprastinti generalinio direktoriaus atleidimą (paprasta balsų dauguma, slaptas balsavimas, viešojo intereso kriterijaus atsisakymas), gali būti laikomi politinio spaudimo forma ir pažeidžia ES teisę, ypač Europos žiniasklaidos laisvės aktą.
LRT logo | V. Raupelio / LRT nuotr.
Pabrėžiama, kad šios reformos buvo vykdomos neskaidriai, skubotai ir be realių konsultacijų, galimai nukreiptos prieš konkretų asmenį (ad personam), kas nesuderinama su teisinės valstybės principais.
EP reiškia solidarumą su LRT žurnalistais ir pilietine visuomene, palaiko protestus ir streiką kaip teisėtą reakciją į grėsmes nepriklausomumui.
EP taip pat ragina Seimą ir Lietuvos Vyriausybę kuo labiau sumažinti politinę įtaką formuojant LRT tarybą, be kita ko, mažinant politinių organų skiriamų vietų skaičių ir nustatant tinkamus profesinius reikalavimus tarybos nariams. Taip pat ragina Seimą ir Lietuvos Vyriausybę nepriimti teisėkūros priemonių ir biudžeto sistemų ir panaikinti jau priimtąsias, kuriomis kenkiama LRT nepriklausomumui.
Europos Komisija raginama aktyviai stebėti padėtį Lietuvoje ir prireikus imtis ES teisinių priemonių, įskaitant pažeidimo procedūras.
EP rezoliucija – politinės pozicijos pareiškimas
Pagrindinį rezoliucijos tekstą parengė ir derino penkios didžiosios EP frakcijos.
Rezoliuciją rengė ir pasirašė frakcijos „Atnaujinkime Europą“ nariai Dainius Žalimas ir Petras Auštrevičius, Europos liaudies partijai priklausanti Rasa Juknevičienė, „socialistų“ narė Ana Catarina Mendes, „žaliųjų“ narė Diana Riba bei „kairiesiems“ priklausantis Konstantinos Arvanitis.
Europos Parlamentas (Stasbūre) | Lukas S / Unsplash nuotr.
Savo rezoliucijas, išreiškiant palaikymą dėl valdančiųjų teiktų pakeitimų LRT, buvo parengę Aurelijaus Verygos bei Petro Gražulio frakcijos, tačiau joms pritarimo nerasta. „Socialistų“ frakcijai priklausantis Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat buvo parengęs rezoliuciją, tačiau daugumos pritarimo jo frakcijoje nebuvo.
Tiesa, tiek A. Veryga, tiek V. P. Andriukaitis frakcijų vardu posėdžio metu teikė pasiūlymus bandant koreguoti bendrą rezoliucijos tekstą.
Plačiau apie buvusius siūlymus dėl LRT rezoliucijos teksto ir europarlamentarų debatus galima skaityti čia.
Svarbu pažymėti, kad Europos Parlamento priimamos rezoliucijos – tai oficialios politinės pozicijos pareiškimai, kuriais Parlamentas išreiškia savo nuomonę tam tikru klausimu. Rezoliucijos nėra teisiškai privalomos – rezoliucijos neįpareigoja valstybių ar institucijų jų vykdyti.
Siūlomi pakeitimai
LRT.lt primena, kad valdantieji socialdemokratai, aušriečiai ir valstiečiai siekia palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Tai buvo bandoma padaryti iki 2025 metų pabaigos, tačiau nepavyko dėl opozicijos vykdyto vadinamojo filibusterio (proceso vilkinimo) ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sušlubavusios sveikatos.
Valdantieji siūlo, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.
Atnaujintas LRT logotipas | E. Blažio / LRT nuotr.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Vėliau Seime nuspręsta suburti parlamentinėms frakcijoms ir žiniasklaidos organizacijoms atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
LRT kartu su Žurnalistų profesionalų asociacija atsisakė dalyvauti darbo grupėje dėl, kaip manoma, ir taip aiškios darbo grupės rezultatų baigties.
