Ernesta kviečia į jurtą (2)

Jurta yra visiškai neseniai atsiradusi Jurbarko rajono jaunimo internetinė svetainė www.jurta.lt. Nors jurta dar šviežutėlė, jos iniciatoriai ir kūrėjai tikisi, kad ji taps dažnai lankomais jaunimo internetiniais namais.

„Jaunimas mėgsta www.one.lt, sėdi ten, bendrauja. Daugelio miestų jaunimas turi savo svetaines – kodėl gi mes negalim turėti?”, – klausė Ernesta Kasparavičiūtė, jau įsitikinusi, kad gali – ji su bendraminčiais tokią svetainę ėmė ir sukūrė.

Tinklalapį vieniems metams finansavo Rasa Greičiūtė, savivaldybės tarybos narė ir Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė, kuri, pasak Ernestos, visada jaunimą supranta ir palaiko.

Svetainę kūrė Ernesta kartu su Gediminu Miniotu ir Audrone Balčiūniene, jaunimo reikalų koordinatore. Pradžia nebuvo lengva, juk jurta buvo tik baltas lapas ekrane. Jaunuoliai viską darė patys, įgijo patirties ir dar jos žadėjo kreiptis į Jaunimo reikalų tarybos narę Editą Kriščiokaitytę.

Svetainės pavadinimas tik garsiniu sąskambiu sutampa su klajoklių namelio pavadinimu. „Pavadinimas gimė mąstant ir diskutuojant, – teigė Ernesta, – jo šifras yra – Jurbarkas turi ateitį.” Svetainėje skelbiama svarbi jaunimui informacija, vykdomos apklausos, dalijamasi idėjomis ir patirtimi. „Skirsime vietos kiekvienai mokyklai, dėsime informaciją, kurią atsiųs mokyklų mokinių tarybos. Tačiau nesame nusiteikę prašinėti, – perspėjo Ernesta, – norim gauti.”

Ar ji pati dažnai „sėdi” internete? Ernesta sako, kad dabar jau ne. Suprantama, juk ji gerais pažymiais mokosi Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos dešimtoje klasėje, jau kelintą kadenciją yra mokinių tarybos pirmininkė ir kitokios veiklos jai nestinga.

E. Kasparavičiūtė teigė, kad mokinių taryba jų mokykloje yra labai rimtas savivaldos organas. „Mums puikiai sekasi”, – sakė mergina ir pasakojo, kad mokinių taryba sprendžia įvairiausius klausimus, o susirinkimai vyksta ne tik kabinete, bet ir ant suoliuko. „Mokinių prašymu suoliuką prie radiatoriaus parūpino direktorės pavaduotoja Genovaitė Antanaitienė – dabar nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be to suoliuko, o ten susirenkantieji vadinami „suoliuko bendruomene”. Per pertraukas draugiškai suoliuku dalijasi mažiukai ir vyresnieji, moksliukai ir nemoksliukai.”