Nuo Kauno pusės atvykstant į Jurbarką ir savus, ir svečius pasitinka ne tik krašto simbolis – balta lelija, bet ir griuvėsiais virstanti, seniai nebeveikianti dujų degalinė. Šalia jos – į gabalus sulūžęs milžiniškas reklaminis stendas. Jurbarko valdininkams ši gėdinga netvarka nekliūna, nes nieko nepadaryta, kad turizmo kraštu prisistatantis Jurbarkas atvykstančiuosius pasitiktų akiai patrauklesniu vaizdu.
Pamato pirmiausia
Į apleistas miesto prieigas šalia vadinamojo Trikampio, kur susikerta S. Daukanto ir Dariaus ir Girėno gatvės, dėmesį atkreipė tokios netvarkos neapsikentę Jurbarko gyventojai. Pasak su redakcija susisiekusio vyro, nesuvokiama, kad metai po metų į miestą atvykstantys žmonės pirmiausia turi pamatyti apsileidimą, o ne kažką patrauklaus ar reprezentuojančio kraštą. Sunku suprasti, kodėl taip nesirūpinama miestu.
„Ne veltui sakoma, kad sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą. Tai Jurbarko rūbas yra baisus – apgriuvęs, apžėlęs. Kokią žinią mes siunčiame? Kad nesugebame susitvarkyti? Pamačius tokį vaizdą, tai net domėtis tuo, ką šis kraštas dar pasiūlyti gali, nebesinori“, – stebėjosi jurbarkietis.
Kad apleistos miesto prieigos nedera su turizmą puoselėjančio krašto įvaizdžiu, pritaria ir Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrui vadovaujantis Erika Stanaitienė. Pasak jos, neverta net diskutuoti, kad tvarkingas miestas sukuria daug geresnį įvaizdį, nei netvarka.
„Mes patys visada stengiamės atnaujinti stendus, kitą savo infrastruktūrą, kad tik turistams viskas atrodytų kuo gražiau ir priimtiniau. Todėl manau, kad tikrai situacija su degaline ir stendu kažkaip turėtų spręstis į tvarkingąją pusę“, – sakė E. Stanaitienė.
Reikalavo ar nereikalavo?
Apleista dujų kolonėlė ir nugriuvęs reklaminis stendas yra Jurbarkų seniūnijos valdose. Nuo Jurbarko miesto teritorijos ją skiria S. Daukanto g. Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis tikina, kad degalinė ir sklypas aplink ją priklauso vienam degalinių tinklui. Tačiau esą neprisiminė, kuriam konkrečiai. O nugriuvęs reklaminis stendas galimai riogso privataus asmens sklype.
Toks paaiškinimas kelia nuostabą. Jokia paslaptis, kad seniūnijai išsiaiškinti, kam priklauso konkretus sklypas – ne bėda. Problema gali būti tik fiziškai surasti sklypo savininką.
„Ne kartą yra prašyta, kad apsitvarkytų. Degalinės teritoriją vis aptvarko. Tačiau taip – priminti reikia nuolat. Dabar neseniai šiukšles aprinko, apsikuopė kažkiek. Bet tai – privatūs sklypai, juk ir Jurbarke yra griuvėsiai, privatūs laidojimo namai. Jų irgi niekaip nesutvarko. O mes neturime kaip paspausti“, – sakė A. Kačiušis.
Seniūnas tikino, kad grėsmės degalinė greičiausiai nekelia, nes dujų rezervuaruose turbūt seniai nebėra. Tačiau problema, kad viskas apžėlę ir netvarkinga. Pasak seniūno, vienu metu degalinėje buvo pradėjęs rinktis jaunimas. Tuomet seniūnija prašė policijos pagalbos.
„Į tą degalinę persikėlė atvažinėjimai ir stovėjimai su automobiliais. Seniau tai vykdavo prie žydų kapinių, aikštelėje. Bet policija čia irgi nieko padaryti negali, jei jaunimėlis įstatymų nepažeidžia, o savininkai pretenzijų dėl besisvečiuojančių jų sklypuose nereiškia. Vis tik, gal siūlysime, kad pagalvotų, kaip įvažiavimą užtverti“, – sakė A. Kačiušis.
Seniūno pasakojime neįžvelgus pakankamo rūpesčio ir atsakomybės už miestą bjaurojančią teritoriją, papildomą užklausą išsiuntėme savivaldybės administracijai. Bandėme išsiaiškinti, ar žinomi nulūžusio stendo ir degalinės savininkai? Ko buvo imtasi, kad apleisti statiniai ir kita infrastruktūra bei patys sklypai būtų sutvarkyti? Kas ir kada konkrečiai dėl to daryta? Ar savininkams skirtos nuobaudos, jei neskirtos – kodėl? Juk problema – daugiametė.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė atsiųstame rašte atsakė tik į dalį klausimų, o dalis atsakymo apskritai kelia nuostabą.
„Informuojame, kad Jūsų paklausime minimos neveikiančios dujų kolonėlės yra privataus žemės sklypo teritorijoje. Skundų ar informacijos, kad ten esanti infrastruktūra keltų grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, nebuvo gauta. Sklypo savininkas savivaldybei yra žinomas, tačiau dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų atskleisti jo tapatybę tretiesiems asmenims negalime“, – savo atsakyme teigė valdininkė.
Tačiau Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (toliau – BDAR) yra aiškiai įvardijama, kad BDAR nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu (BDAR 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo reglamentu saugomos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą (BDAR 1 straipsnio 2 dalis). Neveiklumą paslėpti po asmens duomenų apsauga – lyg po kokiu krūmu – šįkart nepavyktų, BDAR nuostatos šiam atvejui, panašu, netinka.
Minėtame rašte taip pat teigiama, kad Jurbarkų seniūnijos seniūnas Audronis Kačiušis informavo, kad praėjusiais metais teritorijoje žolė buvo nupjauta. Šiais metais šienaujama dar nebuvo. Šiuo metu yra uždaryti ir užrakinti vartai ant vieno iš dviejų įvažiavimų į teritoriją.
„Pastebima, kad periodiškai surenkamos teritorijoje esančios šiukšlės. Pastatai ir įrenginiai nėra avarinės būklės. Jurbarkų seniūnija stebi šią teritoriją ir stengiasi, kad teritorija nebūtų apleista. Kam priklauso nuvirtęs reklaminis stendas seniūnija informacijos neturi“, – teigiama atsiųstame dokumente.
Tame pačiame rašte nėra jokio konkretumo, kokių priemonių imtasi dėl sklypo ar sklypų tvarkymo. Ar kreiptasi raštiškai į savininkus, ar ieškota kelių, kaip susitvarkyti, kad nebūtų gėda už savo miestą?
„Apleistų privačių pastatų problema rajone yra aktuali. Ypatingai esančių kultūros paveldo teritorijoje. Pagrindinėmis nepriežiūros ar netvarkymo priežastimis būtų galima įvardinti jų savininkų lėšų trūkumą ir Kultūros paveldo departamento keliamus reikalavimus, kad pastatų tvarkymas atitiktų kultūros paveldo reikalavimus. Dėl tos pačios priežasties – keliamų kultūros paveldo reikalavimų, turimus pastatus yra sudėtinga parduoti naujiems savininkams“, – apie bendrą situaciją krašte teigė R. Vančienė. Tačiau šiukšlynu tapusi dujų degalinė tikrai nėra kultūros paveldo objektas, o tik miesto prieigas bjaurojantis statinys. Be to, miestui, nesvarbu, kurios seniūnijos teritorijoje yra degalinė, reikia šeimininkiško rūpesčio, o ne samprotavimų.
Priemonių yra
Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras sako, kad minėta degalinė yra ne jo prižiūrimoje teritorijoje, todėl esą nieko padaryti negali. Tiesa, pasak jo, apie situaciją su kolega A. Kačiušiu yra ne kartą kalbėjęs.
R. Kuro teigimu, rajono centrą bjaurojančių pastatų ir sklypų yra ne vienas. „Yra Sodų g. rajonas, dar kai kur, kur tikrai apleistų sklypų yra. Bėda ta, kad ten daug kas į užsienius išvažinėję arba nesusitvarkę paveldėjimo. Tada – didelė problema žmones surasti ir įpareigoti“, – sakė R. Kuras.
Kaip išskirtinį pavyzdį seniūnas įvardijo prie karių kapinių esantį namą su sklypu. Tiek namas, tiek sklypas – apleisti, o statinys – dar ir griūvantis. „Šis pastatas įtrauktas į paveldą, todėl jei kas jį nupirktų ir norėtų ten namo, tai gautų restauruoti, atkurti kaip buvę. Tai labai brangu, todėl beveik neabejoju, kad tas namas anksčiau ar vėliau sunyks tiek, kad nugrius“, – svarstė R. Kuras.
Problemų netrūksta ir buvusiame Jurbarko pramoniniame rajone. „Kartais tikrai būna sudėtinga priversti susitvarkyti. Ypač tuomet, jei tai kainuoja didelius pinigus. Tačiau apsitvarkyti paprastai priverčiame. Tik kartais tai užtrunka. Nes jei žmogus nesutinka geranoriškai, perduodame informaciją savivaldybei, o ten specialistas įvertina ir surašo protokolą. Būna skiriamas įspėjimas, o jei reikia ir bauda. Tiesa, bauda nedidelė, bet paprastai suveikia“, – sakė R. Kuras.
Žadėjo susitvarkyti
Dujų degalinė, kurios savininkus taip bijoma įvardinti, priklauso Alytuje registruotai UAB „Stateta“. Bendrovė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba degalais, o, pagal viešai skelbiamą informaciją, degalinių turi Alytuje, Marijampolėje, Prienuose, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Kupiškyje. Degalinė Jurbarke nenurodoma, greičiausiai todėl, kad yra neveikianti.
Įmonės atstovai pakomentavo situaciją. Pasak jų, gegužės 6 d., pirmadienį, su „Stateta“ susisiekė Jurbarkų seniūnas A. Kačiušis, kuris paprašė sutvarkyti degalinės teritoriją. Akivaizdu, kad šio skambučio įmonė sulaukė jau „Šviesai“ pasidomėjus situacija.
Kaip tikino „Stateta“ atstovė, po seniūnijos prašymo įmonė tikrai atkreips daugiau dėmesio į tvarką degalinėje. Taip pat uždarys abu įvažiavimus, kad į teritoriją negalėtų patekti ir čia būriuotis pašaliniai asmenys.
Bendrovės atstovė negalėjo tiksliai pasakyti, ar nugriuvęs reklaminis stendas yra įmonei priklausančiame sklype, tačiau žadėjo, kad tai netrukus bus išsiaiškinta – darbuotojai teritoriją apžiūrės ir situaciją įvertins.
Jei taip nutiks iš tiesų – bus aišku, kad problemos sprendimui tereikėjo skambučio ir prašymo susitvarkyti. Tik ar tam, kad nebūtų gėda dėl tokio apsileidimo, būtinai reikia niuktelėjimo iš šalies? Gal tai tiesiog turėtų būti valdininkų pareiga dirbti savo darbą.
Tinginių valdžia, todėl ir nėra tvarkos!