Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia dar 1886 metus. 1886 m. gegužės 1-ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.
Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama ne tik pagerbti gerus darbuotojus, bet ir atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.
Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė.
Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.
Tarp jaunimo buvo paplitęs apeiginis šokis „Gegužė“. Viena mergina (išrinkta gražiausia iš visų) vaizduodavo gegutę. Ji sėdėdavo ant krėslo – gegutės sosto – užrištomis akimis, o visi kiti šoko aplink ją rateliu. Aplink šokantys vaikinai praeidami pro „gegutę“ dainuodavo: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū“. Įsiklausydama į balsus „gegutė“ turėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius vaikinus. Tuomet jai būdavo atrišamos akys ir ji visą vakarą šokdavo su tais vaikinais. Išsiskirdama trims „broleliams“ ji padovanodavo po savo išaustą juostą. Gegutė buvo apdainuojama ir dainomis, pvz:
Gegutė sode
Sode kukavo
Gegutės pilkos
Pilkos plunksnelės
Gegutė meilus
Meilus paukštelis
Gegutės skardus
Skardus balselis...
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai.
Europos integracijos idėją pirmasis iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas 1950 m. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas buvo sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Pirmosios sąjungos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija.
Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga gina visų tautų vertybes, saugo jų išskirtinumą, skatina bendradarbiavimą.
Pirmasis gegužės trečiadienis paskelbtas Pasauline vabzdžiaėdžių augalų diena. Šią šventę iniciavo Krzysztof Banaś, siekdamas atkreipti dėmesį į šiuos nuostabius augalus. Nuo 2020 m. Pasaulinės vabzdžiaėdžių augalų draugijos (ICPS) sprendimu ji įtraukta į pasaulinių minėtinų dienų sąrašą.
Vabzdžiaėdžiai augalai – augalai, augantys skurdžiuose dirvožemiuose. Jie prisitaikė papildomai maisto medžiagų gauti iš vabzdžių, kuriuos pagauna ir suvirškina.
Ant šių augalų lapų ar žiedų išsidėsčiusios kotuotos liaukutės išskiria lipnų sekretą, kuriame įklimpsta nutūpę smulkūs vabzdžiai. Vabzdžio judesiai sukelia atitinkamą reakciją lapo audinyje ir lapo kraštas užsiriečia, visiškai apgaubdamas pagautą vabzdį. Po to pradeda aktyviai veikti mažosios liaukutės, jų išskiriami fermentai ištirpina auką ir lapo ląstelės įsisavina baltymines medžiagas bei fosfatinius junginius.
Lietuvoje gyvena dešimt vabzdžiaėdžių augalų rūšių: aldrūnė (aldrovanda), saulašarė (drosera), tuklė (pinguicula), skendenis (utricularia) ir kt.
