Šiuo metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą (tiksliai ta diena būna gruodžio 21 – 22 d). Šią dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv. Liucijos varduvėmis. Pasakojama, kad šv. Liucija (lot. „šviesa“) savo maldomis išgydžiusi sergančią motiną.
Motinai pasveikus, jos abi pardavė visą savo turtą ir išdalino vargšams. Dėl tokio poelgio supyko Liucijos sužadėtinis ir paskundė ją teismui, kuris nuteisė Liuciją sudeginti ant laužo. Šv. Liucija dabar yra krikščioniškas šviesos simbolis.
Skaičius 13 laikomas juodųjų jėgų skaičiumi, kai kuriose šalyse (pvz., JAV) net vengiama šiuo skaičiumi numeruoti viešbučių numerius, nuo 12-ojo iš karto peršokama prie 14-ojo. Kartais praleidžiamas ir 13-tas aukštas. O kai numeris 13 dar sutampa su penktadieniu, ši diena iš viso laikoma nesėkmių diena.
Skaičius 12-ka laikomas tobulu deriniu (12 mėnesių, 12 Jėzaus apaštalų), o dar vienas vienetas, kurį pridėjus išeitų 13-ka – tarsi trukdo. Galbūt dėl to 13 laikomas blogu ženklu?
Tarp teologų egzistuoja teorija, kad būtent penktadienį, 13-ąją dieną, Ieva ir Adomas nusikalto ir buvo išvaryti iš rojaus. Be to, penktadienį jie abu pasimirė. Manoma, kad ir Abelis savo brolį Kainą nužudė penktadienį, 13-ąją dieną. Taigi 13-ka tarsi velnio, kuris sugundė žmones blogiems darbams, skaičius.
Jėzus Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus penktadienį (dabar ši diena minima kaip didysis penktadienis). Per paskutinę vakarienę prie stalo sėdėjo 12-ka Jėzaus mokinių – tobulas skaičius. Kristus buvo 13-asis, tarsi nereikalingas, pasmerktas mirti.
