Nėštumas ir gimdymas – vieni gražiausių, bet tuo pačiu ir fiziškai bei emociškai intensyviausių etapų moters gyvenime. Tačiau daugelis moterų po gimdymo susiduria su problema, apie kurią garsiai kalbėti vis dar nedrąsu – tai hemorojus. Ši būklė ne tik kelia fizinį diskomfortą, bet ir gali ženkliai paveikti moters kasdienybę bei emocinę būklę. Nors hemorojus po gimdymo yra dažnas reiškinys, apie jį vis dar stinga atviro informavimo ir palaikymo. Tad šiame straipsnyje aptarsime, kodėl hemorojus išsivysto po gimdymo, kaip jį atpažinti, kokie yra veiksmingiausi hemorojaus gydymo būdai ir ką daryti, kad ši problema netaptų ilgalaike.
Kodėl hemorojus atsiranda po gimdymo?
Hemorojus – tai išangės ir tiesiosios žarnos srityje esančių kraujagyslių išsiplėtimas. Nėštumo metu augantis vaisius spaudžia mažąjį dubenį ir venas, o tai lėtina kraujotaką tiesiosios žarnos srityje. Dėl šio spaudimo, taip pat dėl hormoninių pokyčių (ypač padidėjusio progesterono kiekio), kraujagyslės tampa silpnesnės, mažėja jų elastingumas. Gimdymo metu stiprus stūmimas dar labiau padidina spaudimą tiesiosios žarnos venoms. Dėl šios priežasties daugelis moterų patiria pirmuosius hemorojaus simptomus būtent po gimdymo – dažnai praėjus vos kelioms dienoms. Tai ypač aktualu toms, kurioms gimdymas buvo ilgas arba komplikuotas.
Pagrindiniai simptomai
Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis. Vidinis dažnai nesukelia skausmo, tačiau gali pasireikšti kraujavimu tuštinimosi metu. Išorinis hemorojus gali būti matomas ir juntamas, jis dažniausiai sukelia daugiau diskomforto.
Dažniausi hemorojaus simptomai po gimdymo:
- skausmas ar diskomfortas tuštinantis;
- kraujavimas (šviesiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus ar išmatose);
- niežėjimas ar deginimas išangės srityje;
- iškilusios, minkštos ar sukietėjusios gumbelės aplink išangę;
- jausmas, kad žarnynas nevisiškai išsituštino.
Šie simptomai gali būti laikini, tačiau jei jie išlieka ar stiprėja – būtina ieškoti hemorojaus gydymo būdų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Hemorojus dažnai praeina savaime per kelias savaites, tačiau yra atvejų, kai būtina pasitarti su specialistu:
- jei kraujavimas stiprus ar dažnas;
- jei skausmas labai intensyvus;
- jei jaučiami gumbai nepraeina ar didėja;
- jei atsiranda pūliavimas ar karščiavimas.
Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti, ar tai tikrai hemorojus, o ne kita žarnyno ar išangės liga (pvz., analinė įplėša, polipai ar net onkologinė būklė) ir nuspręsti koks hemorojaus gydymas yra reikalingas.
Emocinė pusė: nereikia jaustis kaltai ar gėdytis
Nors hemorojus – fiziologinė problema, daugelis moterų patiria emocinį diskomfortą. Gėda, baimė kreiptis į gydytoją, savęs kaltinimas dėl to, kad „netvarkau su savimi“ – dažnos emocijos. Svarbu suprasti: hemorojus po gimdymo nėra moters kaltė. Tai natūralus fiziologinis procesas, susijęs su kūno pokyčiais nėštumo metu.
Kalbėjimas apie šią problemą, palaikymas iš artimųjų ar kitų mamų, gali padėti jaustis saugiau ir drąsiau kreiptis pagalbos. Ši problema nėra „maža“ – diskomfortas gali sutrikdyti miego kokybę, maitinančios mamos gali vengti tam tikrų padėčių, o skausmas gali sutrukdyti mėgautis motinystės pradžia.
Ar galima užkirsti kelią hemorojui po gimdymo?
Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti hemorojaus, tam tikri žingsniai gali reikšmingai sumažinti jo atsiradimo riziką:
- Tinkama mityba nėštumo metu: pakankamas skaidulų ir skysčių kiekis.
- Fizinė veikla: judėjimas, pritaikytas nėščiosioms.
- Taisyklingas stanginimasis gimdymo metu: jei įmanoma – vadovaujantis akušerio ar gydytojo instrukcijomis.
- Po gimdymo – iškart rūpintis tuštinimosi reguliarumu ir švelnia higiena.
Jeigu prieš nėštumą buvo polinkis į hemorojų, verta jau iš anksto aptarti prevencines priemones su gydytoju.
