Principas „mokytis visą gyvenimą“ vieniems reiškia būtinybę tobulėti, kitiems – galimybę piktnaudžiauti valstybės suteikiamomis lengvatomis. Pastarieji atrado profesines mokyklas, lanksčiai prisitaikančias prie suaugusių moksleivių poreikių ir dėl to nereikalaujančias lankyti net profesinio rengimo pamokų.
Siekia trečios kvalifikacijos
Keletą kartų per metus žiniasklaida įprastai trimituoja apie tuos šaunuolius, kurie universitetuose tapę magistrais eina įsigyti darbininkiškos specialybės – siekia elektrikų, statybininkų, virėjų ar padavėjų kvalifikacijos. Profesinėms mokykloms daromą reklamos kampaniją eiliniai žmonės supranta savaip, todėl daugeliui atrodo, kad brangus universiteto diplomas yra visiškai bevertis.
Tačiau įsigilinus į profesinio mokymo subtilybes ir žinant moksleivio pažymėjimo teikiamas galimybes susižavėjimo norinčiais mokytis visą gyvenimą lieka ne tiek daug.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos juristė Edita Pažereckaitė prieš keletą metų kolegijoje baigė teisės studijas, sėkmingai dirba ir studijuoja magistrantūrą Mykolo Riomerio universitete.
Bet E. Pažereckaitė dar mokosi ir Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje. Šiemet ji gavo prekybos įmonių vadybininko padėjėjo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, o rudenį toje pačioje mokykloje pradėjo mokytis automechaniko specialybės.
Ar savivaldybės administracijos juristė nebetiki, kad jai pavyks padaryti teisininkės karjerą?
„Kodėl gi? Tikiu, bet galvoju apie savo verslą. Universitete mokausi darbo ir socialinio aprūpinimo teisės. Norėčiau tas žinias pritaikyti kurdama darbo vietas, todėl reikia tiksliau žinoti, kaip veikia darbo rinka“, – mokymosi visą gyvenimą teoriją aiškina juristė.
E. Pažereckaitė pripažįsta, kad jei antro, trečio ar kažkelinto išsilavinimo siektų kolegijoje, turėtų mokėti už mokslą ir užtruktų mažiausiai trejus metus. „O čia viskas trunka trumpiau ir mokėti nereikia – valstybė sudaro tokias sąlygas, o aš jomis naudojuosi. Manau, kad mane reikėtų tik girti už interesą mokytis savo rajono profesinėje mokykloje“, – įsitikinusi savivaldybės administracijos darbuotoja.
Tačiau, kaip daugelis jau spėjo įsitikinti, šiais laikais nieko nemokamo nėra – už E. Pažereckaitės norą tapti verslininke moka valstybė, tiksliau sakant, mes, mokesčių mokėtojai. Juristei atlyginimą – irgi.
Pamokų lankyti nereikia
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja Rūta Vančienė tvirtina, kad jos pavaldinė E. Pažereckaitė beveik niekada nesiprašo išleidžiama iš darbo.
„Žinau, kad Edita studijuoja Mykolo Riomerio universitete. Kur dar? Nesidomėjau. Jei ir mokosi – ar tai blogai?“ – stebisi vedėja.
Bet Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje nėra ištęstinių, anksčiau vadintų neakivaizdinėmis, studijų – pamokos vyksta darbo dienomis, kai juristė E. Pažereckaitė turi dirbti savivaldybėje.
Būsimoji automechanikė tvirtina, kad suderinti pamokas su darbu jai nėra sunku.
„Aš turiu grafiką, važiuoju atsiskaityti – tuos dvejus metus, kai mokiausi, problemų nebuvo, o baigiamąjį egzaminą laikiau kartu su visais. Buvo darbo diena, paprašiau atostogų. Šį rudenį į Smalininkus dar nė karto nebuvau nuvažiavusi, tik parengiau du rašto darbus. Rašiau darbą iš personalo valdymo – kaip turi atrodyti prašymas priimti į darbą. Manau, jiems mano žinios irgi yra naudingos“, – svarstė juristė.
E. Pažereckaitė tikino, kad tokių dalykų, kaip ekonomika, darbų sauga, kurių ji mokėsi kolegijoje, Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje kartoti nereikia – jie iš karto įskaitomi. Nereikia lankyti ir tų paskaitų, už kurias atsiskaitė mokydamasi prekybos įmonių vadybininko padėjėjo profesijos.
Susižavėjusi savo sėkme E. Pažereckaitė neslepia svajonės Mykolo Riomerio universitete studijuoti doktorantūrą, o Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje tuo pat metu mokytis apskaitininko ir kasininko specialybės.
Uolumas sukėlė abejonių
Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Vida Nenortienė pripažįsta, kad tokių mokinių, kurie mokosi pagal individualų planą, yra nemažai. Kai kurie – antrą ar trečią specialybę. Pasak V. Nenortienės, nėra tik siekiančių ketvirtos kvalifikacijos. „Taikėsi čia stoti, bet kadangi tai mūsų mokiniai, mes jiems ir atsakėme – kiek žmogus gali mokytis? Jokia paslaptis, taip yra visose profesinėse mokyklose. Po kelias profesijas baigė ir dar nori. Nežinau, gal jie bijo eiti į darbo rinką?“ – svarstė V. Nenortienė.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui pripažįsta, kad E. Pažereckaitės siekis įgyti antrą darbininkišką kvalifikaciją jai irgi atrodo keistas. „Jei atveža dokumentus laiku, kai dar yra laisvų vietų, negalim uždrausti, nors pirmenybė ir teikiama tiems, kurie visai neturi kvalifikacijos. Stebim jos mokymąsi, ta profesija tokia… Pagal profesinio mokymo tvarką, praktikoje ji turi dalyvauti, išimtis būtų taikoma tik tuo atveju, jei ji dirbtų pagal profesiją – servise remontuotų automobilius“, – neslėpė V. Nenortienė.
Tai kaip E. Pažereckaitė suderino prekybos įmonių vadybininko padėjėjo praktiką su juristės darbu savivaldybėje? Direktorės pavaduotoja ugdymui pripažino, kad moksleivės praktika buvo popierinė.
„Pamokose ji vis tiek kažkiek dalyvauja. Ne visose praktikose būdavo, bet jei praktikos užduotis – elektroninis duomenų apdorojimas, tai ta praktika kaip ir popierinė. O dabar tai kaip – ji praktikose nedalyvauja. Jei tiesiai šviesiai, nežinau kaip ji baigs“, – abejojo V. Nenortienė.
Nors siekiantieji ne pirmos kvalifikacijos turi pateikti motyvacinį prašymą mokyklai, direktorės pavaduotoja ugdymui tvirtino nežinanti, kokiais tikslais E. Pažereckaitė mokosi: „Mums ji nepasakė, kam jai to mokslo reikia. Kai klausėm, gynėsi: „Vat, aš noriu“. Bet man jos mokymasis tai irgi atrodo keistas.“
Mokosi ir dirbantys užsienyje
„Kodėl jūs užsiciklinote dėl to lankomumo? Profesiniame mokyme galima atsiskaityti nuotoliniu būdu. Yra tokių, kurie išvykę į užsienį – jiems irgi sudaromos sąlygos gauti užduotis“, – stebėjosi Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ina Budrienė.
Pasak direktorės, netiesa, kad E. Pažereckaitė mokykloje nesirodo – ji pati yra ne kartą mačiusi šią mokinę. Buvo ir spalio 30 d., apie 16 val.
„Bet pamokų lankomumas tikrai nėra joks kriterijus. Mus domina tik vienas dalykas – kiek žmogus sugeba atsiskaityti ir pasiruošti kompetencijų vertinimui. Licenciją vertinti mūsų mokinius turi Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmai“, – tvirtina direktorė.
Šiais mokslo metais Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje mokosi 470 moksleivių. Vieno moksleivio išlaikymas per metus valstybei vidutiniškai kainuoja apie 3500 Lt – taigi per metus Smalininkų technologijų ir verslo mokykla gauna gerokai per 1,5 mln. Lt.
I. Budrienės duomenimis, iš šiemet priimtų 208 moksleivių ne pirmos kvalifikacijos sieks net 63. Direktorė tikina, kad apie juos žino Švietimo ir mokslo ministerija, nes valstybė tokiems moksleiviams skiria sumažintą profesinio rengimo krepšelį. Dėl to mokykla negavo 13 tūkst. Lt.
Naudojasi lengvatomis ir pašalpomis
Bet tai anaiptol ne visos išlaidos, kurias tenka padengti mokesčių mokėtojams. Dieninių skyrių moksleiviai, kuriais laikomi ir pamokų nelankantys, dirbantys, ar net į užsienį uždarbiauti važinėjantys Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos „globotiniai“, turi daugybę privilegijų.
Pavyzdžiui, jų moksleivio pažymėjimas leidžia visuomeniniu transportu važinėti su 50 proc. nuolaida. Savivaldybės administracijos juristė E. Pažereckaitė tvirtina, kad tokią lengvatą suteikia ir jos studento pažymėjimas, tačiau pripažysta, kad pernai keletą kartų yra pasinaudojusi ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos moksleivio pažymėjimu.
Tuo tarpu Mykolo Riomerio universiteto studentų atstovybės prezidentas Lukas Borisevičius teigia, kad ištęstinių studijų studentai tokios lengvatos negauna – taigi gali būti, kad mokytis profesinėje mokykloje juristę verčia ne noras tapti verslininke, o siekis kas savaitę pigiau važinėti į sostinėje vykstančias paskaitas. Naudodamasi moksleivio pažymėjimu per mėnesį juristė gali sutaupyti iki 200 Lt. Kompensacijas vežėjams už lengvatas turinčius keleivius sumoka savivaldybė iš rajono biudžeto.
Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui V. Nenortienė pripažįsta, kad nemažai moksleivių prašo pažymų vaikų darželiams – jei vaikas auga šeimoje, kurioje bent vienas iš tėvų mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, savivaldybė padengia pusę jo maitinimo darželyje išlaidų.
Jurbarko miesto seniūnas Romas Kuras taip pat turi daug abejonių dėl Smalininkuose besimokančių ir tuo pat metu nežinia ką veikiančių pašalpų ir kompensacijų už šildymą prašytojų. Seniūnijos socialiniai darbuotojai neįstengia jų kontroliuoti, nes oficialiai tie žmonės – mokosi.
Daiva BARTKIENĖ
