Šis rytas kaip tik keliauti į Palangą, vasaros sostinę! Nors kelionė atrodo ilga, bet mums, Raudonės pagrindinės mokyklos jauniesiems miško bičiuliams, tikrai neprailgs.
Žaidėme, kalbėjomės ir net nepamatėm, kaip atsidūrėme Klaipėdos mini zoologijos sode.
Pamatėme daug įvairių gyvūnų, kurių niekada nebuvome matę ir net apie juos girdėję: pumą, liūtą, leopardą ir daug kitų. Reikia apeiti net 3,5 hektaro norint pamatyti visą gyvūnų įvairovę. Tad norint viską apžiūrėti reikia nemažai pakrutint kojeles.
Atvykę į Palangos turizmo informacijos centrą su gidu keliavome tiesiai į gintaro apdirbimo cechą. Ten mums parodė ir papasakojo, kad neužtenka išgręžti skylutes ir suverti, kad turėtum gintarinius karolius. Gintarą reikia nušlifuoti, nublizginti. Jis labai brangus, todėl net mažiausių gabalėlių ir dulkių meistrai neišmeta.
Daug išgirdę ir pasisėmę žinių keliaujame į didįjį botanikos parką. Jame yra net septynios statulos, fontanas, nuostabūs gėlynai bei svarbiausia dalis – grafų Tiškevičių rūmai, dabartinis Gintaro muziejus.
Apėjus visą parką mums labai rūpėjo įeiti į rūmus. Na, ir užėjome… Nuostabesnio reginio niekada nebuvau mačiusi! Čia gyventa tikrų ponų. Apžiūrėję jų kambarius, apžiūrėjome ir parodą – net akys raibsta nuo visokių gintaro spalvų, atspalvių ir darbų įvairovės. Nesinori išeiti, bet vis tiek reikia…
Jūra – didysis Palangos privalumas. Eidamas pajūriu gali kvėpuoti grynu oru ir ieškoti jūros išplautų gintariukų.
Na, kelionė ir baigta! Ačiū už šią kelionę Jurbarko miškų urėdijai.
Viktorija Čelkytė, jaunoji miško bičiulė
