Investicijų kviesliai renka lazdą šlubai ekonomikai (7)

Rajono verslo laivas skęsta – tokia išvada peršasi išklausius Investicijų galimybių studiją savivaldybei rengiančios įmonės „Baltic Business Salutions“ projektų vadovo Donato Bakučio pristatytą rajono ekonomikos apžvalgą. Įdomiausia, kad gelbėtojo vaidmuo ir vėl numatomas turizmui, kuris per pastaruosius metus Jurbarke, tyrėjo duomenimis, jau baigia sunykti.

Velkamės uodegoje

Per praėjusius metus savivaldybės administracija užsakė dvylika galimybių studijų – specialistai parengė rekreacinių teritorijų Jurbarko mieste plėtros, kaimo vietovių darnios plėtros, užimtumo–sveikatingumo centro įkūrimo Gedimino gatvėje, turistinio kelio parengimo, Smalininkų vandens uosto plėtros, saugaus eismo planavimo mieste, apšvietimo sistemos atnaujinimo, keleivinio lyno įrengimo, autobusų stoties rekonstrukcijos, net žvyruotų miesto gatvių tyrimus.

Už šias galimybių studijas sumokėta dešimtys tūkstančių litų, tačiau veikla dar neprasidėjo – nėra norinčių investuoti, nereikia ir galimybių studijų. Tikimasi, kad jų prireiks tada, kai savivaldybė turės Investicijų galimybių studiją, už kurią sumokėta 16 tūkst. Lt. Pirmąjį būsimo dokumento pristatymą surengęs D. Bakutis tvirtina, kad jau po kelių savaičių į Jurbarką atvyks su konkretiems objektams parengtais konkrečiais pasiūlymais – teliks surasti norinčius rengti projektus ir gauti lėšų iš ministerijų, o jau tada nepajusime, kaip suklestėsime.

Tačiau po pirmojo Investicijų galimybių studijos pristatymo atrodo, kad ekonomikos suklestėjimas Jurbarke bent jau artimiausiame penkmetyje neprasidės. Pasak D. Bakučio, kol kas ne tik esame gilioje ekonominėje duobėje, bet ir vis dar į ją grimztame. Pagal savivaldybių reitingą Jurbarkas yra 41 vietoje – esame aplenkę tik 12 rajonų. Daugiausia taškų prarandame būtent dėl to, kad Jurbarke beveik nėra tiesioginių užsienio ir įmonių pritraukiamų materialinių investicijų.

„Investicinę aplinką atspindi penki pagrindiniai rodikliai ir keletas netiesioginių. Svarbiausi – vienam gyventojui tenkantis Bendrasis vidaus produktas, tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos bei verslumo lygis. Netiesioginiai rodikliai – demografinė padėtis, nedarbo lygis, migracija ir turizmas. Visi šie rodikliai yra labai blogi, rajonas nepasiruošęs pritraukti investuotojų“, – nevyniojo žodžių į vatą D. Bakutis.

Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad BVP Tauragės apskrityje yra 2,5 karto mažesnis nei Vilniaus apskrityje, mažiausiai pritraukia užsienio investicijų, o pagal materialinių investicijų lygį yra 52 iš 53 savivaldybių. Rajone yra 307 veikiančios įmonės, tačiau trys ketvirtadaliai jų mažos ir vidutinės, vos keletą darbuotojų turinčios bendrovės. Rajono gyventojų verslumo lygis net penkis kartus mažesnis už šalies vidurkį – Jurbarke tūkstančiui gyventojų tenka tik 11 įmonių, tuo tarpu Lietuvoje – 56,6.

Šluba turizmo strategija

D. Bakutis stebėjosi, kad vienas iš netiesioginių investicinės aplinkos rodiklių – turizmo srautai – Jurbarko rajone smarkiai mažėja.

„Jei žiūrėtume į grafiką, jis būtų labai banguotas. Ekonomikos nuosmukio metais turistų srautai mažėjo, paskui pradėjo didėti, o pastaraisiais metais vėl smarkiai krito. Dėl ko taip banguoja – neaišku, bet jei rajonas ir turi turizmo strategiją, ji nėra teisingai įgyvendinama“, – mano projektų vadovas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 – 2014 metais rajono apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų sumažėjo nuo 4500 iki 1780.

Taip pat stipriai mažėja ir lankytojų Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centre. 2010 m. užregistruota 3800, 2011 m. – 3600, o pernai – tik 1370 lankytojų.

„Tai gali reikšti tik viena: Turizmo ir verslo informacijos centro veiklos susilpnėjimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad praktiškai visi atvykstantys turistai yra mūsų šalies gyventojai, užsieniečių – vos dešimtadalis“, – įsitikinęs D. Bakutis.

Investicijų galimybių studiją rengiantis specialistas konstatavo, kad dėl mažų turistų srautų rajono verslas negauna pajamų ir negali kurti darbo vietų. Smunkant gyventojų gerovei didėja emigracija. Jurbarkas kasmet netenka po 3,5 proc. gyventojų.

Kaip vieną iš galimybių kurti patrauklų rajono įvaizdį D. Bakutis siūlo stiprinti Turizmo ir verslo informacijos centro veiklą.

Pramonė paramos nesulauks

Rajono ekonomikos apžvalgos klausiusi Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė ginčijosi dėl kiekvieno skaičiaus ir net priekaištavo projektų vadovui, kad jis neskambino į centrą ir netikslino Lietuvos statistikos departamento duomenų. „Esu nustebusi – mes tai dirbam. Šiemet net turėjome aiškintis Turizmo departamentui dėl per didelių skaičių“, – su specialistų vertinimu nenorėjo sutikti G. Mačiulaitienė.

Tačiau būtent ji pirmoji ir prabilo, kad turizmas rajono ekonomikos neatgaivins – kiek jį beskatintum, žmonės iš to nepragyvens.

G. Mačiulaitienei pritarė ir Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus. „Negalime svaigti apie turizmą – per Jurbarką žmonės tik pervažiuoja, mes neturime kuo juos sulaikyti, nes mūsų rajone nėra jūros ir saulės, o užterštas Nemunas – ką prie jo gali veikti? Mums reikia 3–4 stambių investuotojų, kurie sukurtų po 100–200 darbo vietų. Kol neturime pramonės, iš turizmo nieko nebus“, – įsitikinęs G. Stoškus.

Nors miestas turi 154 ha oficialią pramoninę teritoriją ir D. Bakutis neneigia, kad galima net galvoti apie laisvąją ekonominę zoną, investicijų į pramonę neplanuoja. „Mes matom, kad Jurbarke su pramone tikrai nieko nebus. Kad ir kaip jūs tam prieštaraujate, bent jau šiuo metu pagrindinis arkliukas turi būti turizmas – tai pirmas žingsnis stabdant emigraciją“, – įsitikinęs D. Bakutis.

Pasiteiravus, kodėl visgi Jurbarke pramonė neturi ateities, paaiškėjo, kad Investicijų galimybių studijos rengėjai pasirinko lengviausią kelią – atrinkti objektus, kuriems galima gauti Europos Sąjungos paramą. Kadangi pramonei 2014 – 2020 m. parama nėra numatyta, investicijų į šią šaką niekas ir neplanuoja. To neslepia ir D. Bakutis: „Mūsų tikslas – rasti kuo daugiau objektų, kuriems galima būtų rašyti projektus ir gauti finansavimą. Matau Jurbarke daug galimybių, nes labai didelė dalis istorijos ir kultūros paveldo turistams vis dar yra nepasiekiama.“

Projektų vadovas tikina, kad rajone veikiančioms įmonėms ir savivaldybės objektams ieškos konkrečių europinės paramos priemonių. Jei iš 307 veikiančių įmonių parama pasinaudos bent 3–5, tikslas bus pasiektas.

Parašys kitais žodžiais

Be didelio džiaugsmo Investicijų galimybių studijos idėjas sutiko ir savivaldybės tarybos narys Saulius Lapėnas, siūlęs susirinkusiesiems mokytis diskutuoti, o ne ginčytis dėl kiekvieno skaičiaus ir skalbti savo mundurą.

Tarybos narys prisiminė, kad prieš keletą metų Raudonės močiutes raginęs rengti atvykstantiems turistams maisto degustaciją, tačiau išgirdęs pasiteisinimą, jog paprasti žmonės negali imtis verslo, nes biednai gyvena.

„Žmonės bijo reikšti iniciatyvą dėl nepalankaus aplinkinių požiūrio ir baimės prisiimti riziką. Tai ir yra nedidelių miestelių tragedija. Todėl pritariu, kad turi kažkas ateiti ir iššauti iš didelės patrankos“, – pripažino S. Lapėnas.

Pasak jo, ribotai į savo teritoriją žiūri ir savivaldybės, dėl to 2007 metais joms nepavyko susitarti ir paskelbti tarptautinį konkursą Nemuno keleiviniam keliui atverti.

S. Lapėnas priminė, kad 2011 m. buvo parengtas ir su visom partijom suderintas savivaldybės investicijų planas. Politikui atrodo, kad dabar bus grįžta prie tų pačių, tik kitais žodžiais parašytų šio dokumento punktų.

Daiva BARTKIENĖ