Pernai per šalį nusiritę pedofilijos ir seksualinio išnaudojimo skandalai pagreitino vaikų globos namų pertvarką, kurios tikslas – vaikus auginti šeimose ir bendruomenėje. Tam teks atsisakyti didelių globos namų ir auklėtinius apgyvendinti mažomis grupėmis, skatinti vaikų globą ir įvaikinimą.
Jurbarko rajone vieninteliai vaikų globos namai Viešvilėje pakeitė pavadinimą į „Skalvijos“ vaikų globos namus, tačiau iš aukščiau nuleisti reikalavimai skaidyti globos namus vaikams suteikiant kitus būstus, tokia smulkmena atsipirkti, aišku, negalėjo. Dėl įvairiausių priežasčių Jurbarko r. buksavusi reforma pagaliau pajudėjo. Kovo 22 d. Smalininkuose oficialiai atidaryti bendruomeniniai namai „Draugystė“. Juose nuo vasario pradžios gyvena aštuoni „Skalvijos“ vaikų globos namų auklėtiniai. Dar penki vaikai gyvena išnuomotame bute Jurbarke.
Abiejose vietose vaikus kiaurą parą prižiūri auklėtojos. Pačiuose globos namuose likę 27 vaikai.
Į oficialų atidarymą antradienį atvyko būrys garbių svečių – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir kitų institucijų atstovai, namus pašventino Tauragės įgulos kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius.
Paskatino nusikaltimai
Vaikų namų reformą paskatino dvi kraupios istorijos, pernai iškilusios į viešumą. 2015 m. pradžioje paaiškėjo, kad Švėkšnos specialiojo ugdymo centre nepilnametės mergaitės pardavinėja jaunesnes savo bendramoksles seksualinių nuotykių ieškantiems vyrams. Pasitikėjimą vaikų globos namais pakirto ir tų pačių metų pavasarį Viešvilės vaikų globos namuose kilęs galimai pedofilijos skandalas. Pagrindiniu šios istorijos įtariamuoju tapo tuometinis įstaigos direktorius. Nors teismas baudžiamojoje byloje dar nepadėjo taško, buvęs ilgametis vaikų globos namų vadovas prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų.
Būtent po galimo pedofilijos skandalo vienais geriausių vaikų globos namų Lietuvoje laikyta įstaiga Viešvilėje pateko tarp pirmųjų, kuriuos nutarta kuo skubiau uždaryti.
Pagrindine reformos iniciatore tapo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, įsitikinusi, kad valstybė turi sukurti sąlygas vaikams augti šeimose, o ne investuoti į neefektyvių globos įstaigų išlaikymą. Neekonomiškai naudojamo valstybės turto pavyzdys buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume esantys vaikų globos namai „Putinas“ Marijampolėje. Vienam vaikui šiuose globos namuose teko net 200 kvadratinių metrų ploto, o išlaikyti vaiką per mėnesį valstybei kainavo apie 1,8 tūkst. eurų. Šeimynoje vaikui išlaikyti valstybė skiria vos 300 eurų per mėnesį, šeimoje globojamam – 150 eurų, o vaikus įsivaikinusios šeimos pagalbos iš viso nesulaukia.
Nepanaudojamų patalpų problema aktuali ir Viešvilėje, kur didžioji dalis milžiniškų pastatų yra tušti.
Problema – patalpos
Tam, kad būtų įgyvendinta reforma, atrodytų, reikia nedaug – surasti tinkamus būstus globos namų auklėtiniams. Tačiau, pasak Skalvijos vaikų globos namų direktoriaus Nerijaus Jarilino, būtent būstų paieška tapo rimtu galvos skausmu. Siūlomos patalpos yra arba per mažos, arba netinkamos gyventi, arba jų savininkų prašoma kaina – gerokai per didelė.
„Sulaukėme daug pasiūlymų dėl nuomos ir daug būstų apžiūrėjome. Tačiau dauguma dėl įvairių priežasčių netiko. Jurbarke išnuomojome devyniasdešimties kvadratų butą penkiems vaikams. Už jį mokame 150 eurų ir mokesčius. Tačiau buvo pasiūlymų, kur už paprastą butą prašė 300 eurų, o už namą – 1800 eurų per mėnesį. Tai tikrai prasilenkia su rinkos kainomis“, – sakė N. Jarilinas.
Pasak direktoriaus, būstai pasirenkami pagal tai, kad juose būtų galima komfortiškai gyventi – tvarkingi, idealu, jei su virtuvės įranga.
N. Jarilinas taip pat įsitikinęs, kad šiuo metu pasirašomos trejų metų nuomos sutartys nėra tinkamos. Direktorius norėtų vietą vaikams gyventi užtikrinti bent aštuoneriems metams.
„Treji metai ten, kur vaikai jau dideli, gal ir pakankamas laikotarpis. Tačiau yra ir mažesnių vaikų. Norime apsaugoti juos nuo nereikalingo streso, kurį sukelia persikraustymai. Kraustytis juk ir suaugusiam žmogui nėra malonu“, – sakė direktorius.
Bijojo reakcijos
Prieš perkeliant vaikus į Jurbarką ir Smalininkus vienas didžiausių klaustukų buvo būsimų kaimynų reakcija.
„Labai maloniai nustebino, kad Smalininkuose mūsų vaikai buvo sutikti itin draugiškai. Kaimynai džiaugiasi, kad vaikai mandagūs, sveikinasi, padeda“, – sakė direktorius.
Pasak N. Jarilino, iš pradžių ne vaikų globos namuose dirbti su vaikais nelabai norėjo ir darbuotojai, tačiau greitai persigalvojo. Nors į darbo vietą tenka važinėti, tačiau prižiūrėti mažiau vaikų – paprasčiau.
Bute – pirtis
Jurbarke išnuomotas devyniasdešimties kvadratinių metrų ploto butas skirtas penkiems vaikams. Dabar gyvena keturi, nes vienas jų mokosi Kaune ir į Jurbarką grįžta tik esant progai. Viename kambaryje gyvena du berniukai, kitame – mergaitės. Kitokį gyvenimą pradėjusių vaikų džiaugsmui, panašu, ribų nebuvo. Jaunimas iki soties mėgavosi bute esančioje pirtyje ir vonioje. Tik jiems dar reikės išmokti taupyti kaip namuose. „Pirmą mėnesį keturi vaikai išnaudojo 39 kubus vandens. Jiems labai patiko vonia, maudėsi beveik kasdien“, – sakė viena iš vaikus prižiūrinčių globos namų darbuotojų Regina Rašimienė.
Vežioja kasdien
Nemenku iššūkiu Smalininkuose ir Jurbarke gyvenantiems vaikams tapo ir tai, kad mokyklą jie kol kas lanko Viešvilėje. Smalininkiečiams dėl to kiekvieną darbo dieną tenka sukarti dvidešimt, jurbarkiečiams – net penkiasdešimt kilometrų.
„Suprantame, kad tai kainuoja, tačiau norėjome atsižvelgti į vaikų pageidavimus, norėjome jiems sukelti mažiau streso. Kai kurie jų lankys mokyklą Viešvilėje tik šiemet, kiti gal ir ilgiau. Kai kurie kitais mokslo metais gal rinksis mokyklas Jurbarke ir Smalininkuose“, – sakė N. Jarilinas.
Tvojo raktais
Kada iš Viešvilės bus iškelti likę vaikai, kol kas neaišku. Oficialiai visos šalies vaikų globos namų pertvarka turėtų būti baigta iki 2020-ųjų. Tačiau kol reforma tęsiasi, tęsiasi ir bėdos vaikų namuose. Kovo 9 d. Viešvilėje vėl nutiko nesmagus įvykis, dėl kurio Jurbarko policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Neapsikentusi vaiko elgesio auklėtoja durų raktais galimai trenkė jam į nugarą ir lengvai sužalojo.
Lukas PILECKAS
Toks pompastiškas atidarymas ir ant to jaukesnio būsto, ir ant tų vaikų vėl uždėjo valdiškumo antspaudą. O juk ta reforma lyg ir siekta tų vargšų, dažniausiai tėvų pragertų vaikelių gyvenimą padaryti bent kiek panašų į šeimos… Nepavyko, nes juk reikia valdžiai pasirodyti.