Savivaldybės tarybos narei, gydytojai Vilmai Karaliūnaitei nuo teisingumo išsisukti padeda teismo nutartis. Pirmadienį Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis nutarė dėl senaties nutraukti gydytojai iškeltą baudžiamąją bylą. V. Karaliūnaitė kaltinama neatlikus tarnybos pareigų Jurbarko ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje.
Tragiškai pasibaigęs jurbarkietės V. K. gimdymas budint gydytojai V. Karaliūnaitei vyko 2009 m. gegužės 20-ąją. Valstybinė medicininio audito inspekcija nustatė, kad Jurbarko ligoninėje V. M. ir jos naujagimei teiktos akušerijos ir neonatologijos paslaugos buvo netinkamos. Gydytoja akušerė ginekologė V. Karaliūnaitė dirbtinai sužadinusi gimdymą V. M. nuo 13.30 val. iki 17.09 val. nuolatinai nestebėjo vaisiaus būklės, vaisiaus širdies tonų nefiksavo kardiotokogramoje, dėl ko vaisiui išsivystė visų organų hipoksija. Kauno klinikų gydytojams nepavyko išgelbėti naujagimio – po kelių dienų V. K. vaikelis mirė.
Nukentėjusi šeima iškart kreipėsi į prokuratūrą, tačiau labai greitai pajuto, kad ištirti bylą nebus stengiamasi – tyrėja klausinėjo vaiko netekusių tėvų nuo ko jai pradėti, aiškino, kad be reikalo ieško teisybės.
Tikriausiai toks požiūris ir lėmė teisėsaugininkų darbo efektyvumą: ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas ne vieną sykį, bet po kiekvieno nukentėjusiųjų skundo ir vėl buvo atnaujinamas. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Generalinė prokuratūra nustatė ne vieną procesinį pažeidimą, paaiškėjo, kad priėmus nutartį skirti papildomą kompleksinę teismo medicininę deontologinę ekspertizę, reikalingą vaiko mirties priežastims išaiškinti, medžiaga nebuvo išsiųsta ekspertizei atlikti, o pragulėjo prokuratūroje visus metus nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. vasario 5 d.
Šių metų pradžioje V. Karaliūnaitės bylą perėmę Šakių prokurorai kiek įmanydami skubėjo perduoti dokumentus teismui, tačiau Jurbarko rajono apylinkės teismas, atrodo, taip ir nepradėjo jos iš esmės svarstyti.
Teismo posėdžiai buvo paskirti balandžio 28 ir gegužės 12 d., tačiau abu kartus V. Karaliūnaitė teisme nepasirodė. Prieš birželio 25 d. vykusį posėdį nukentėjusioji V. K. teismui pateikė du prašymus. Viename buvo reikalaujama atlikti patikrinimą Jurbarko ligoninėje, kur, nukentėjusiosios manymu, gydytoja buvo gydoma fiktyviai, nes pati ne kartą matė V. Karaliūnaitę važinėjant automobiliu mieste. Antrajame prašyme buvo išdėstyti motyvai, dėl kurių byla turėtų būti perkvalifikuota į Baudžiamojo kodekso 132 str. numatytą nusikaltimą „Neatsargus gyvybės atėmimas“. Už šį nusikaltimą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Birželio 25 d. teismas atidėjo bylos svarstymą, kad kaltinamieji ir prokuroras galėtų susipažinti su nukentėjusiosios prašymais. Liepos 14 d. teismo posėdis truko vos 10 minučių. Teisėjas R. Klimaitis taip tyliai ir greitai perskaitė kaltinamosios V. Karaliūnaitės prašymus atmesti nukentėjusiosios prašymą perkvalifikuoti nusikaltimą į sunkesnį ir nutraukti bylą dėl suėjusios senaties, kad nukentėjusi V. K. ir jos vyras nesuprato net tų prašymų esmės ir negalėjo atsakyti į teisėjo jiems pateiktą klausimą.
Valstybės kaltinimą palaikęs Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimundas Vasiliauskas teismui sakė, kad prašymą dėl senaties nutraukti bylą reikėtų atmesti, nes ją nagrinėti trukdė kaltinamosios liga.
Nepraėjus nė valandai teisėjas R. Klimaitis paskelbė, kad byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo V. Karaliūnaitei nutraukiama.
Nukentėjusioji V. K. tikina, kad kitokios nutarties ir nesitikėjo. „Jurbarko teimas negalėjo ištirti bylos nešališkai – juk jau prokuratūroje įsitikinome, kad pareigūnai palaiko gydytoją ir nenori jai pakenkti. Teismas net neapklausė nė vieno liudytojo, nors jie visi buvo susirinkę į pirmąjį posėdį. Kad senatis bylai bus skelbiama dar tada buvo galima nujausti – nė į vieną kitą teismo posėdį liudytojai nebebuvo kviečiami“, – sakė moteris.
Naujagimio netekusi šeima neabejoja, kad teismo nutartį skųs Kauno apygardos teismui, o jei Lietuvoje neatsiras teismo, kuris, jų nuomone, sugebėtų nešališkai įvertinti gydytojos veiksmus, kreipsis ir į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.
Savivaldybės tarybos narė V. Karaliūnaitė, išrinkta į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą nuo partijos Tvarka ir teisingumas, prieš porą metų perbėgo į Darbo partijos frakciją. Kas galėtų paneigti, kad tokiu apsisprendimu V. Karaliūnaitė nesiekė asmeninės naudos – juk Darbo partija garsėja meistrišku bylų vilkinimu, o jos kaltinamuosius teismuose gina geriausi šalies advokatai. V. Karaliūnaitė taip pat nepasikuklino – į Jurbarką gydytojos ginti važinėja Kauno nusikalstamų gaujų vadeivos Henriko Daktaro bylos advokatas Kristupas Ašmys.
Daiva BARTKIENĖ
Baisu kas pas mus toje Lietuvoje darosi, nusikaltėliai lieka nenubausti, siaubas:(