Iššūkis – priedanga: 31 proc. gyventojų nei žino, kur rasti, nei apskritai domėjosi (2)

Vos daugiau nei penktadalis gyventojų žino, kur yra artimiausia slėptuvė ar priedanga, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sutinka, kad reikia imtis informacinių kampanijų žinioms didinti, tačiau taip pat akcentuoja pačių gyventojų pareigą pasirūpinti savimi. „Tikėtis, kad ateis ministras ir Vyriausybė, pasakys, kaip turi būti, ir visi žmonės paklausys, tikrai nemanau, kad verta“, – sako naujasis ministras.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2026 m. birželio 19–30 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 010 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.

Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas yra 95 proc.

Apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.

STRAIPSNIS TRUMPAI

• Tik 22 proc. gyventojų sako žinantys, kur tiksliai rasti priedangą netoli jų namų.
• Ministras teigia, kad siekiama gerinti gyventojų žinias, bet atsakomybę turi prisiimti ir patys žmonės.
• A. Klišonis sako, kad būtų naudinga priedangų ženklus įrengti ne tik ant pačių pastatų, bet ir toliau, kad juos matytų ir praeiviai.

Visai neseniai Lietuva patyrė iki tol neregėtą dalyką – oro pavojų. Į šalies teritoriją įskridus dronams buvo paskelbtas oro pavojus, gyventojai paraginti eiti į arčiausiai jų esančias priedangas. Visgi netruko pasigirsti, kad ne visiems gyventojams buvo aišku, kur eiti, o kai kurios priedangos buvo neprieinamos.

Kaip rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa, žinių apie tai, kur tiksliai rasti arčiausiai jų namų esančią priedangą, kurioje jie galėtų prisiglausti oro pavojaus ar kitos kritinės situacijos atveju, turi beveik 22 proc. apklaustų gyventojų. Kitaip tariant, vos daugiau nei penktadalis.

Keturi iš dešimties gyventojų teigė manantys, kad žino, bet nebuvo tuo tikri. O dar 31 proc. respondentų teigė, kad nežino, kur yra priedanga, ir tuo net nesidomėjo.

Mažiausiai žinių – tarp vyresnio amžiaus žmonių

Kaip rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, dažniau apie tai, kur rasti priedangą, žinių turėjo vyrai. Moterys dažniau arba manė žinančios, nors nebuvo tuo tikros, arba apskritai nežinojo, kur reikėtų bėgti oro pavojaus atveju.

Žvelgiant į amžiaus kategorijas matyti, kad 30–49 metų amžiaus žmonės dažniausiai žinojo, kur tiksliai rasti priedangą. Prasčiausios žinios – vyresnių nei 65 metai žmonių amžiaus grupėje.

Vertinant duomenis pagal respondentų gyvenamas vietas matyti, kad tiek mieste, tiek kaime, tiek didmiestyje nežinančių ar abejojančių, kur rasti priedangas, yra daugiau nei tiksliai žinančių, kur reikėtų slėptis. Kur tiksliai rasti priedangą, žino 21,2 proc. kaimiškų vietovių, 18,3 proc. miestų ir 24,3 proc. didmiesčių gyventojų.

Sako, kad atsakinga ne tik ministerija

Apie apklausos rezultatus paklaustas naujasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas portalui LRT.lt teigė, kad priedangų ir informavimo apie jas sistema dar neveikia taip, kaip turėtų veikti. Anot ministro, keliamas tikslas, kad kiekvienas žmogus žinotų, kur šalia jo namų ar darbo vietos yra priedanga.

„Turbūt yra sudėtinga, kaip matėme ir praėjusio oro pavojaus metu, kai raudonas oro pavojus buvo Vilniaus apskrityje, matėme, kad žmonės nežino, kaip reaguoti. Mokyklos taip pat reagavo skirtingai – vieni vaikus vedė į priedangas, kiti vedė į lauką. Kai kurios įmonės nestabdė darbo“, – sakė naujasis ministras.

Į mokyklą-priedangą nuėjusi vilnietė išgirdo: čia nėra rūsio, jei bijai, pasėdėk ant kėdės

Pasak M. Katelyno, reikėtų įvesti bendrą reagavimo standartą, tačiau, jo teigimu, tai nėra vien tik Vidaus reikalų ministerijos atsakomybė.

„Tai yra toks bendras savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, verslo įmonių ir pačių gyventojų reikalas. Sutikime, kad kiekvieno gyventojo saugumas yra jo paties prioritetas.

Gyventojai patys turėtų dėti daugiau pastangų siekdami sužinoti informaciją ir sprendimus priimti sau asmeniškai“, – teigė M. Katelynas.

Martynas Katelynas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Paklaustas, ko ketinama imtis, kad daugiau žmonių būtų informuoti apie tai, kur rasti priedangas, ministras teigė, kad svarbios yra ir informacinės kampanijos, kuriose apskritai kalbama apie civilinę saugą.

„Civilinė sauga kaip tema Lietuvoje atsirado prieš 3–4 metus, <…> tas terminas atsirado turbūt po plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje, kai pamatėme, kad tai tikrai yra reikalinga, mokėmės iš Ukrainos visų pamokų ir tik tada ta tema tapo aktuali tiek, kad ir dabar tų klausimų atsiranda“, – aiškino M. Katelynas.

Anot ministro, reikia skatinti savivaldybes dalintis informacija su gyventojais, informacines kampanijas turėtų rengti ir Vidaus reikalų ministerija.

Siūlo gyventojus iš anksto informuoti apie jiems priskirtas priedangas

„Bet ir pats žmogus turi suprasti, kad tai yra ir jo reikalas. Proaktyviai galima tai padaryti. Yra LT72.lt, nevyriausybinių organizacijų svetainės, jų idėjų yra, viskas yra paruošta, sukramtyta, tiesiog reikia tai pasiimti.

Tikėtis, kad ateis ministras ir Vyriausybė, pasakys, kaip turi būti, ir visi žmonės paklausys, tikrai nemanau, kad verta. Reikėtų vertinti, kad ir gyventojų atsakomybė yra ne paskutinėje vietoje“, – akcentavo vidaus reikalų ministras.

Priedanga | E. Ovčarenkos / BNS nuotr.

Reikėtų daugiau žymėjimo

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu galima gauti papildomų lėšų priedangoms įrengti ir dalis savivaldybių yra geltonajame arba raudonajame sąrašuose. Tai, pasak jo, matuojama pagal priedangose galimų priglausti gyventojų skaičių.

„Manau, kad tai vienas iš esminių dalykų. Kad konkretus žmogus žinotų savo priedangą, dėl šito turime abejonių, kadangi žmonės yra mobilūs. Visą tinklą reikėtų labiau viešinti.

Kauno rajone pastatyta pirmoji antžeminė priedanga: kuo ji ypatinga?

Be to, [priedangų] žymėjimas daromas ant pastatų, o tie pastatai dažnai būna ne prie gatvės, kažkur toliau. Tai reikėtų kalbėti apie platesnį ženklinimą, kad žmonės – tiek gyvenantys aplink, tiek tie, kurie eina pro šalį, – žinotų“, – sakė Plungės meras A. Klišonis.

Jis pats oro pavojaus metu buvo Vilniuje ir į priedangą ėjo ten, kur ėjo visi buvę aplink, o ne dėl to, kad žinojo, jog būtent ten galima pralaukti oro pavojų.

Menų mokykloje įrengta priedanga, galinti apsaugoti karo atveju | D. Umbraso / LRT nuotr.

Problema, anot jo, iškyla ir tuomet, kai žmonės nenori esant oro pavojui į savo daugiabučių namų požeminius rūsius ar garažus įsileisti pašalinių asmenų. Tad net ir tai, kad žinai, kur yra priedanga, nereiškia, kad gali į ją patekti.

„Žmonės sako, kad tai yra jų namo rūsys, jų priedanga ir kitų jie neįsileis. Norime, kad toks požiūris keistųsi, nes nevažiuosi į priedangą už kelių kilometrų. Reikia dirbti su gyventojais.

Ir dar didelė problema, kad tik po visų įvykių su dronais mes gavome sutikimą iš Vidaus reikalų ministerijos vadinamąsias telefonspynes įtraukti į pirkimų sąrašus tvarkant priedangas. Dabar savivaldybės tvarko priedangas, pasiekė pirmieji pinigai ir vyksta darbai“, – komentavo LSA prezidentas.

Tiesa, jis taip pat teigė, kad sakyti, jog priedangų tinklas šiuo metu jau veikia, būtų per daug optimistiška.

Audrius Klišonis | E. Ovčarenkos / BNS nuotr.

VRM pateikia kitokius skaičius

Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistai pateikia kiek kitokius skaičius. Jų teigimu, ministerijos užsakymu 2025 metais atliktos sociologinės apklausos rezultatai parodė, kad 44 proc. gyventojų žino, kur yra artimiausia priedanga prie namų ar darbovietės.

„Teigiamai vertiname, kad tokių gyventojų skaičius kasmet auga. <…> 2023 m., kur yra artimiausia priedanga, žinojo tik 31 proc. gyventojų“, – rašoma ministerijos komentare.

Taip pat skaitykite

Sveikata

2026.05.25 17:28

Oro pavojus išbandė ligonines: pacientai evakuoti į priedangas, išryškėjo ir spragos

Ministerijos Komunikacijos skyrius pabrėžė, kad priedangos yra žymimos specialiu priedangos ženklu, jis tvirtinamas virš įėjimo į priedangą. Priedangų žemėlapiai skelbiami pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72, taip pat turi būti skelbiami savivaldybių interneto svetainėse.

„Apie priedangas gyventojai periodiškai informuojami per visuomenės informavimo priemones, organizuojamų informacinių kampanijų, akcijų, renginių metu ir kitais būdais. Už gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais atsakingos savivaldybės, o jų veiklą šiais klausimais koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Ši gyventojų švietimo veikla, PAGD ir savivaldybėms veikiant vienoms bei bendradarbiaujant ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdoma nuolat“, – nurodė VRM.

Komentare portalui LRT.lt teigiama, kad, 2026 m. liepos duomenimis, šalyje yra identifikuota ir pažymėta 6 618 priedangų, jose tilptų 58 proc., arba apie 1,6 milijono, Lietuvos gyventojų.

„Siekiama, kad iki 2027 m. priedangų tinklas išsiplėstų tiek, kad priedangose būtų talpinama bent 60 proc. gyventojų. Iki 2028 m. keliamas tikslas modernizuoti pagal nustatytus reikalavimus ne mažiau kaip 1 000 priedangų“, – portalui LRT.lt teigė Vidaus reikalų ministerija.