Vakariniame Jurbarko miesto pakraštyje esanti Miškininkų gatvė visada buvo labiau atskira gyvenvietė nei vienas iš miesto rajonų. Galbūt todėl, kad čia didžiąją dalį teritorijos užima nuosavi namai, o daugiabučius galima suskaičiuoti kone ant dviejų rankų pirštų. Žmonės čia vieni kitus pažįsta, žino, kas gyvena šalia, o prireikus pagalbos netenka ilgai jos ieškoti.
Nors laikui bėgant gyventojai keitėsi, čia dar išlikęs paprastas kaimynystės jausmas – susitikti, pasikalbėti, kartu pasidarbuoti ar tiesiog pabūti. Gal todėl ir bendruomenės atgimimas po kelerių metų pertraukos nebuvo sudėtingas – užteko kelių žmonių, pasiryžusių vėl visus suburti.
Po šešerių metų pertraukos
Šių metų kovo 1-ąją veiklą atnaujinusiai Miškininkų gatvės bendruomenei vadovauja aktyvi jos narė Ona Valuckienė, šioje gatvėje gyvenanti nuo 1980 metų. Pirmą pavasario dieną į visuotinį susirinkimą susirinkę ne tik Miškininkų, bet ir Mituvos, Pušų, Eglių bei Pašilio gatvių gyventojai ją išsirinko nauja pirmininke.
„Jau patys pirmieji mėnesiai buvo darbingi. Balandį surengtas pirmasis susibūrimas po žiemos: gyventojai rinkosi į talkas, tvarkė aplinką, rinko šiukšles. Nuo kovo mėnesio įvyko jau daugybė susitikimų ir talkų“, – pasakoja O. Valuckienė.
Po to atėjo Velykos, per kurias buvo nepamiršti ir vyresni kaimynai – aplankyti visi bendruomenėje gyvenantys vyresni nei 80 metų senjorai, jiems įteiktos velykinės dovanos.
„Visi aplankyti senjorai labai džiaugėsi dėmesiu“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Gyventojai kartu dalyvavo ir miško sodinimo šventėje, kurioje palaikė miškų urėdijos direktorių. Tačiau tokių renginių prasmė, pasak O. Valuckienės, yra kur kas gilesnė ir prasmingesnė nei vien darbai: „Tokie suėjimai suartina žmones. Tai yra mūsų visų bendrystė.“
Susirinko daugiau
nei tikėtasi
Įgyvendindami kitas idėjas ir ieškodami naujų sumanymų, „miškininkai“ stengiasi neužsidaryti tik savo kieme. Įkvėpimo bei praktiškų patarimų jie ieško megzdami ryšius su kaimynais.
Bendruomenė pradėjo aktyviau bendrauti su kitomis Jurbarko krašto bendruomenėmis – Varlaukio, Lybiškių ir kitų apylinkių žmonėmis.
Kaimynai noriai padeda vieni kitiems, o prireikus pasidalija ir šventėms reikalinga įranga. Pavyzdžiui, vienam renginiui iš kaimynų pavyko pasiskolinti net 50 metrų ilgio palapinę bei atskirą pastogę muzikantams.
„Kai reikia pagalbos, palaikome vieni kitus. Labai gera matyti, kad žmonės patys nori prisidėti – ilgai raginti nieko nereikia. Kai rengėme projektą, visi vieningai sakė: tik darykim, ateisim, dirbsim ir kartu džiaugsimės“, – prisimena bendruomenės pirmininkė.
Sėkmingi pavyzdžiai skatina judėti pirmyn. Vienas iš artimiausių tikslų – į bendrą veiklą įtraukti ir greta esančios Pašilio gatvės gyventojus, kurie jau dabar po truputį jungiasi prie rengiamų talkų.
Kiek žmonių norėjo sugrįžti į bendruomenės gyvenimą, geriausiai parodė rugpjūčio 30-ąją surengta vasaros šventė. Į ją susirinko apie 70 gyventojų. Organizatoriai tikėjosi mažesnio būrio, todėl toks gausus susibūrimas tapo malonia staigmena.
„Negalėjome patikėti, kad susirinks tiek daug žmonių. Visi buvo patenkinti ir sakė, kad tokios šventės mūsų bendruomenėje dar nėra buvę“, – džiaugiasi O. Valuckienė.
Šventėje koncertavo Jurbarko kultūros centro kaimo kapela „Santaka“. Kaimynai bendravo, vaišinosi ir tiesiog leidome laiką kartu. Kad dalyvių bus tiek daug, iš pradžių nesitikėta ir ruošiant vaišes – iš pradžių suplanuotų 50 porcijų sriubos neužteko, prireikė septyniasdešimties. Sriubą šventei savanoriškai išvirė vietos gyventojai Alvydas ir Ilona Butkai.
„Kai žmonės nori prisidėti, atsiranda ir kas išverda sriubą, ir kas pasirūpina palapine ar kitais darbais. Pasirodo, niekur toli ieškoti nereikia – viską turime čia pat, savo bendruomenėje. Negaliu atsidžiaugti žmonių bendryste“, – pasakoja O. Valuckienė.
Ateities planai
Atsinaujinusi bendruomenė netrukus imsis ir dar didesnių darbų. Vienas iš jų – parkelio įrengimas šalia urėdijos pastato esančiame sklype. Kaip ir visoms panašioms idėjoms, šiai pirmiausia reikėjo lėšų. Bendruomenės parengtam projektui savivaldybė skyrė 2000 eurų. Dalis pinigų jau panaudota renginiams, o likusios lėšos bus skirtos augalams, mulčiui ir parkelio apželdinimui.
„Nors mūsų bendruomenė priklauso miestui, nutarėme aplinką pasigražinti patys. Parengėme projektą, gavome finansavimą ir kursime miškininkų parkelį“, – pasakoja O. Valuckienė.
Šį rudenį gyventojų dar laukia parkelio tvarkymas bei apželdinimas, o vėliau bus galvojama ir apie Kalėdų renginius.
„Svarbiausia, kad žmonės vėl susibūrė ir kartu gali nuveikti gerokai daugiau“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Janina Sabataitienė






























