Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo. Švarus geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus gyvenimo kokybei, todėl būtina užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų geros kokybės ir saugaus vartoti geriamojo vandens. Netinkamai tvarkomos nuotekos teršia aplinką, neigiamai veikdamos ežerų, upių ar kitų vandens telkinių ir požeminio vandens kokybę, žmonių sveikatą. „Didžioji miesto gyventojų dalis naudojasi mūsų įmonės paslaugomis ir nuotekas tvarko centralizuotai. Kiti gyventojai arba nuotekas kaupia rezervuaruose, arba turi įsirengę individualius valymo įrenginius. Likusieji nuotekų galimai iš viso netvarko – išleidžia nevalytas į aplinką, – teigia UAB „Jurbarko vandenys“ inžinierius Tadas Jocaitis. – Mūsų turimais duomenimis Jurbarko aglomeracijoje (Jurbarko miestas, Dainių, Klišių, Jurbarkų, Naujasodžių ir Rotulių kaimai) centralizuotai nuotekas tvarko 97,19 proc. namų ūkių.“
Kaina nustatoma individualiai
T. Jocaitis pasakoja, kad prie centralizuotos buitinių nuotekų sistemos prisijungti gali visi to pageidaujantys asmenys, jeigu jų gyvenamojoje vietoje yra išplėtotas vamzdynų tinklas.
Pasak pašnekovo, vamzdyno montavimo kaina yra individuali, atsižvelgiant į tinklo ilgį ir statybos darbų sudėtingumą. Į gali kreiptis visi asmenys, pageidaujantys prisijungti prie centralizuotų tinklų. Atsižvelgdami į galimybes, specialistai stengiasi padėti kiekvienam besikreipiančiajam. Kartais įmonės įgyvendinami projektai suteikia galimybę pareiškėjams privačiose teritorijose vamzdynus sumontuoti neatlygintinai.
Paklaustas, dėl ko gyventojai vis dar nesijungia prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, nors tokia galimybė jiems yra sudaryta, ir kas labiausiai juos skatina jungtis, pašnekovas atsako: „Dažniausiai gyventojai neprisijungia prie naujai sukurtos infrastruktūros dėl lėšų stygiaus arba tie, kurie nevalytas nuotekas išleidžia tiesiai į aplinką ir vengia papildomų išlaidų už nuotekų tvarkymą. O prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų gyventojus labiausiai paskatina aplinkos apsaugos pareigūnų apsilankymas namų ūkiuose.“
Kiekviena priemonė skatintina
Jeigu nėra galimybės prisijungti prie buitinės nuotekynės tinklų, gyventojai turi kaupti nuotekas sandariuose rezervuaruose, kai šie pripildomi – kreiptis į dėl tolesnio nuotekų tvarkymo, taip pat esama galimybės jas tvarkyti naudojant individualius nuotekų valymo įrenginius.
Glumina faktas, kad šių metų rugpjūtį Aplinkos ministerijos iniciatyva atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 63,3 proc. gyventojų, gyvenančių individualiuose namuose ir nuotekas tvarkančių savarankiškai, nežino, kad nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis, renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į teisingą nuotekų tvarkymą Aplinkos ministerija neseniai inicijavo visuomenės informavimo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios projekto ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas, per kurį specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė guli metalinėje purvo vonioje, o į jos burną laša švarus vanduo iš greta pastatytos kolonėlės. Šios akcijos tikslas –priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Tik į aplinką neišleisdami nevalytų nuotekų galėsime džiaugtis ir mėgautis švariu vandeniu. Vienas tokių performansų šių metų rugsėjį buvo surengtas ir Jurbarke.
„Kiekviena priemonė, kuri skatina susimąstyti apie gamtos tausojimą ir išsaugojimą, mano nuomone, yra sveikintina, todėl tikiu, kad kai kuriuos žmones teigiamai paveikė ir šis performansas“, – viliasi inžinierius T. Jocaitis.
