Jurbarko r. savivaldybės viešosios bibliotekos Girdžių skyriuje veikia spaudinių paroda „Lietuvos kariuomenei 100“. Šią parodą surengė girdžiškis istorikas Vytautas Lekutis, nuolat bendradarbiaujantis su bibliotekininke Vilija Stoškiene.
Tūkstančius knygų ir kitų istorinių leidinių sukaupęs knygius jų parodas bibliotekose ir muziejuose rengia įvairiomis progomis. Šįkart girdžiškis atidavė duoklę 100-metį mininčiai Lietuvos kariuomenei.
V. Lekutis knygų, laikraščių, kitų spaudinių ieškojo pas žmones, senų namų palėpėse, pirko iš gatvės prekeivių, antikvariatuose, bendravo su knygų kolekcininkais – taip pildė savo archyvą.
„Gerų dalykų galėjai rasti nuvažiavęs į Kauną, Laisvės alėją. Ten prie Soboro ant suoliukų vyko senų spaudinių prekyba“, – prisimena istorikas. Pasak V. Lekučio, anksčiau žmonės spaudą vertindavo, į pečių nekišdavo, o surišt1 pundeliais saugodavo, todėl laikraščių nemažai išliko iki šių dienų.
Parodoje „Lietuvos kariuomenei 100“ eksponuojami kariški laikraščiai ir kiti spaudiniai, nuotraukos. „Galima tik stebėtis, kiek spaudos buvo leidžiama. Laikraščius leisdavo visi – kariškiai, ūkininkai, mokytojai. Ypač daug karinių laikraščių ėjo prie fašistinio režimo, nors egzistavo cenzūra. Ant jų net užrašas būdavo „Karo cenzūros leista“, – sako V. Lekutis. Pasak jo, 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenė itin stiprėjo, plėtėsi, gausėjo ir spaudinių. Tačiau laikraščių leidybos nenutraukė ir Lietuvą okupavę sovietai, tik jie buvo pilni propagandos, šūkių.
Girdžių bibliotekoje veikiančioje parodoje galima pavartyti Krašto apsaugos ministerijos Literatūros skyriaus, vėliau pervardyto į Spaudos ir švietimo skyrių, laikraštį „Kariškių žodis“. Šis laikraštis leistas porą metų, nuo 1919 m., vėliau pervardytas į „Karį“. Tai buvo savaitraščiai.
V. Lekutis kariškoje spaudoje ieškojo jurbarkietiškų pėdsakų. Štai 1920 m. liepos 20 d. „Kariškių žodyje“ – gražios Jurbarko senamiesčio su bažnyčios smailėmis nuotraukos. „Tuo laiku kariškiai rengdavo daug ekskursijų. Jie mėgo plaukti laivu iki Bitėnų, kur anksčiau veikė Martyno Jankaus spaustuvė, lankė Rambyno kalną, o bekeliaudami sustodavo ir apžiūrėdavo Jurbarką.
Štai žurnalistas Antanas Bružas iš Motiškių Seredžiaus seniūnijoje 1922–1925 m. buvo kariškių laikraščio „Trimitas“ redaktorius. Jis minimas 1930 m. jubiliejiniame „Trimito“ leidinyje „Trimitas 1920–1930“.
Prieš užimant Lietuvą sovietams buvo leidžiamas karo mokslo žurnalas „Mūsų žinynas“, karo mokyklos kariūnų ir aspirantų iliustruotas žurnalas „Kariūnas“. „Karys“ ir „Trimitas“ leisti iki 1940 m. Lietuvą okupavus rusams „Karys“ pradėtas leisti kaip „Karių tiesa“ ir rašė jame daugiausia apie Raudonąją armiją.
Žurnale „Kariūnas“ išspausdintas Viktoro Šimaičio eilėraštis „Sodžiaus broliams“. V. Šimaitis mokėsi Jurbarko gimnazijoje, kur parašė garsųjį eilėraštį „Aras“, virtusį tremtinių daina abipus Atlanto. Jurbarke V. Šimaitis aktyviai reiškėsi literatų veikloje, baigė karo mokyklą, dirbo kariuomenės štabo spaudos skyriuje.
Iki 1956 m. leistas 16-osios lietuviškosios divizijos raudonarmiečių laikraštis „Tėvynė šaukia“. Jis ėjo ir karo metais, o redakcijos adresas: полевая почта 01135 ж. „Sakoma, kad ši divizija taip vadinosi, nes ten tebuvo 16 lietuvių“, – juokauja V. Lekutis.
Karo metais buvo leidžiami leidiniai su fronto naujienomis: „Frontas ir tėvynė“, vėl pradėtas leisti „Karys“. Įdomu, kad net kariaujant buvo leidžiami jumoristiniai leidiniai. Civiliai skaitė „Šakę“ ir „Kultuvę“, o kariams buvo skirta „Fronto ir tėvynės“ mažoji kultuvė. Tokiame leidinyje išspausdintas, iš Seredžiaus kilusio teisininko žurnalisto, drauge su kolega kraštiečiu A. Bružu rengusio „Lietuvių archyvo“ leidinį Vlado Radzevičiaus šaržas. „Turiu įsigijęs 4 tomus mūsų kraštiečių žurnalistų rengto „Lietuvių archyvo“. Labai brangiai mokėjau“, – šypsosi V. Lekutis.
Istorikas parodoje eksponuoja ir Adolfo Paškausko iš Pažėrų kaimo fotografiją, nes jis apsirengęs ypatingą, primenančią vokišką, tačiau puoštą Gedimino stulpais uniformą. Tokias dėvėjo 1944 m. generolo Povilo Plechavičiaus sukurtos ir vos kelis mėnesius veikusios Vietinės rinktinės kariai.
Viename iš kariškų leidinių – didelis Geišiuose gimusio teisininko, pulkininko, spaudos, visuomenės ir politikos veikėjo Jurgio Bylos straipsnis. J. Byla per Pirmąjį pasaulinį karą buvo Rusijos imperijos karininkas, o 1917 m. būrė Rusijos armijoje tarnavusius lietuvius grįžti į Lietuvą ir kurti kariuomenę čia. 1919–1926 m. jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, bendradarbiavo karininkų žurnale „Kardas“.
„Jurbarke laikraščiai nebuvo spausdinami. Beveik visi jie leisti Kaune. Tačiau labai smagu juose rasti minint jurbarkiečius“, – sako V. Lekutis. Savo džiaugsmu ir atradimais jis dalijasi Girdžių bibliotekoje iki gruodžio vidurio veiksiančioje parodoje.
Jūratė Stanaitienė