Jurbarko šauliai: 105-erių metų kelias  (1)

Spalio 19 d. Jurbarko 701-osios kuopos šauliai pažymėjo 105-ąsias įkūrimo metines. Jurbarkiškiai yra Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio šaulių Tauragės apskrities 7-osios rinktinės struktūrinis vienetas, pavadintas žymaus Jurbarko krašto pokario metų pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio ir vadovo Petro Paulaičio vardu.

Jubiliejus

Šiuos metus Jurbarko r. savivaldybė yra paskelbusi Petro Paulaičio (1904 06 29 – 1986 02 19), partizaniniu slapyvardžiu Aidas, metais. O Jurbarko šauliai, kuriems suteiktas buvusio mokytojo, tapusio įžymiu kovotoju už Lietuvos laisvę, sovietiniuose lageriuose iškalėjusio daugiau kaip 35-erius metus, vardas, prieš keletą metų nutarė kuopos įkūrimo datą paminėti kiekvienais metais. „Kasmet yra kuo pasidžiaugti, pasigėrėti aktyvia šiandienine šaulių veikla“, – tuomet sakė kuopos vadas Kęstutis Sutkus. Be to, Jurbarko krašto vyrai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje sudarę ginkluotą būrį, iš kurio ir kilo krašto šaulių judėjimas.

Nepamiršta šaknų

Daugiau kaip šimto metų ir Lietuvos šaulių sąjungos, ir Jurbarko šaulių istorija sudaro kelis didelius etapus. Įkurta nepraėjus nė pusantrų metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. Aktu – 1919 m. birželio 27 d., nes tuomet ir nuo rusų bolševikų, ir nuo bermontininkų reikėjo ginti tik ką atkurtą valstybę. Tad ginklo ėmėsi ir šauliai, ir į kuriamą Lietuvos kariuomenę pradėję užsirašinėti savanoriai. Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis tuomet sakė, jog nuo šaulių priklauso valstybės likimas.

Praėjusio amžiaus pradžioje Jurbarko krašto vyrai telkėsi į tuomet vadinamuosius partizanų būrius. Nors vietovė istoriškai ir geografiškai toliau nuo Rytų ir Vidurio Lietuvoje buvusių įvykių, bet pasienio su Prūsija miestelis Jurbarkas ramiai miegoti negalėjo: po Pirmojo pasaulinio karo čia blaškėsi vokiečių kareivių, generolo Bermonto Avalovo, kovojusio ir prieš bolševikus, ir prieš savo valstybę atkūrusius lietuvius, pakrikusių būrių atskalūnų, visokių plėšikų ir vagių. Tad savisaugos grupėms reikėjo ginti savo namus ir turtą.

Pradžia – ant Bišpiliukų

Lietuvoje tą vasarą jau buvo įsteigta Šaulių sąjunga, tad Jurbarko vyrų ginkluotas būrys 1919 m. spalio 22 d. susirinko toliau nuo miesto, prie Nemuno ties Kalnėnais ant Bišpiliukų. Davė priesaiką ir tapo Jurbarko šaulių būriu, veikusiu iki 1940 m. liepos mėnesio, nes po pirmosios sovietinės okupacijos 1940 m. birželio 15 d., okupantai liepos 11 d. paskelbė, kad Šaulių sąjunga uždraudžiama ir likviduojama.

Buvę vadai ir net eiliniai šauliai, apkaltinti „tėvynės išdavimu“, nors jokios „sovietinės tėvynės“ jie niekuomet neturėjo, nebuvo nei matę, nei girdėję, todėl nieko negalėjo išduoti, vis vien grūdami į kalėjimus ar tremiami į Sibirą. Per visą sovietinę okupaciją – iki pat 1990 metų kovo 11-osios, šaulių judėjimas, bent jai idėjiškai, daugiau buvo išlikęs tarp į Vakarus spėjusių pasitraukti lietuvių.

Atsikūrė 1990-ųjų rudenį

Po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo vėl atkurta ir Šaulių sąjunga. Jurbarko šaulių būrys atkurtas 1990 m. lapkričio 21 d. ir tapo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Jurbarko Petro Paulaičio 701-ąja kuopa.

Kuopos vadas K. Sutkus sako, jog Šaulių sąjungoje šiuo metu griežta tvarka. Ir Jurbarko P. Paulaičio 701-ojoje kuopoje yra trys šaulių grupės: koviniai šauliai, kurie, atsiradus reikalui, bus pavaldūs kariuomenei, komendantiniai šauliai ir nekinetiniai šauliai – daugiausia vyresnio amžiaus, kuopos veikloje užimantys taip pat svarbią vietą.

Yra ir jaunųjų šaulių būrys. „Koviniai šauliai ekstra atveju eitų dirbti su kariuomene, komendantiniai – tampa rajono savivaldybėje įsteigtos karo komendantūros dalimi. Karo komendantus į rajonų komendantūras skiria kariuomenė. Komendantai keičiami, todėl dabar, atrodo, Jurbarke turėsime naują karo komendantą. Su jaunaisiais dirba šaulys Zigmas Dangėlas – ugdo jaunąją kartą“, – kuopos struktūrą glaustai apibūdina vadas.

Jurbarko kuopa – aktyviausiai veikianti 7-osios rinktinės dalis. Tą įrodė vasarą įvykusios rinktinės žaidynės, kai jurbarkiečiai specialiose rungtyse užėmė pirmąją vietą. Neseniai kuopos komendantinių šaulių grupė vyko į Alytaus apskritį dalyvauti specialiose pratybose – treniravosi, kaip, esant reikalui, padėti vykdyti Jurbarko karo komendantūros užduotis – įrenginėti ir kontroliuoti blokpostus, saugoti Jurbarkui ir visai savivaldybei svarbius objektus, užtikrinti paskelbtą komendanto valandą, kovoti su teroristinėmis grupėmis ir suirute pasinaudosiančiais vandalais, teikti įvairiapusę pagalbą.

„Dalyvavom pratybose su Tauragės, Marijampolės, Alytaus rinktinių šauliais, mokėmės atlikti komendantines užduotis, o kitą mėnesį Kaišiadoryse įvyks visos Šaulių sąjungos komendantinių šaulių pratybos“, – šaulių veiklą apibūdina kuopos vadas K. Sutkus ir pamini aktyvius kuopos šaulius – Algirdą Kulikauską, Joną Jakštį, Stasį Kliuką ir kitus.

Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus, tolimais giminystės ryšiais susijęs su Petru Paulaičiu, šauliams pasakojo, kad jam, dar būnant paaugliu, 1984 metais teko pamatyti iš sovietinių lagerių sugrįžusį įžymųjį kovotoją. Atmintin įstrigo senyvo, bet tvirtos dvasios nepraradusio vyro pasakyti žodžiai: „Vaikai, aš jums dar parodysiu laisvą Lietuvą!“ Deja, P. Paulaičiui laisvos Lietuvos, kuriai jis paskyrė visą savo gyvenimą, sulaukti neteko – mirė praėjus dvejiems metams po šių pranašiškų giminaičių vaikams pasakytų žodžių. Jo idėjos išsipildė, o garbingą vardą tvirtai saugo Jurbarko kuopos šauliai. 

Stojo į rikiuotę

Jurbarke, prie Krašto muziejaus pastato, kuriame Antrojo pasaulinio karo ir pokario laiku buvo Jurbarko gimnazija ir mokytoju dirbo P. Paulaitis, prie jam skirtos atminimo lentos vykusiame kuopos įkūrimo 105-ųjų metinių minėjime K. Sutkus perskaitė LDK kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vado įsakymą, kuriuo į Šaulių sąjungą priimti buvę kandidatai: į Jurbarko P. Paulaičio 701-ąją kuopą – Tomas Dilius ir Raminta Sutkutė, į Tauragės Juozo Kasparavičiaus 702-ąją kuopą Aurimas Rindokas, Darius Jurkšaitis ir Ilona Drukteinienė. Įsakymas įsigaliojo jiems čia pat, prieš kuopų vėliavas ir iškilmingą šaulių rikiuotę davus Šaulio priesaiką. Naujieji šauliai stojo į rikiuotę.

„Kaskart žiūrėdamas į jus galvoju, kaip man reikėtų priimti sprendimus X dieną. Matydamas jus, galiu pasakyti, kad jūs būtumėte pirmieji, svarbiausi. Tą jūs puikiai žinote. Matydamas puikiai susitvarkančius įvairiose situacijose, suprantu, kad esate tie, kuriais galima remtis, pasitikėti, kad jūs garbingai pateisinate Petro Paulaičio vardą, žmogaus, kuris buvo ištikimas Tėvynei, kuris niekad nepalūžo“, – sveikindamas šaulius su garbingu 105-erių metų jubiliejumi sakė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Šventėje dalyvavęs LDK Kęstučio 7-osios šaulių rinktinės vadas ats. mjr. Kęstutis Bauža, pasidžiaugė aktyviais Jurbarko šauliais, vis stiprėjančia Jurbarko kuopa, ir šaulių veikla Pagėgiuose. „Planuojame, kad ir ten bus rimtas padalinys“, – sakė K. Bauža.

Kuopos gimtadienio proga labiausiai 2024 m. nusipelnęs šaulys Audrius Bagdanskis apdovanotas koviniu 701-osios kuopos peiliu, grupė šaulių apdovanoti kitokiomis dovanomis.

Jubiliejinė šventė, prasidėjusi Jurbarko koncertų ir parodų salėje surengta žinomo žurnalisto, Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės šaulio Rimo Bružo paveikslų paroda, baigėsi įspūdingu Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestro koncertu. Jurbarko šauliai, nuolat stiprindami savo kovinį pasirengimą, užsiimdami jaunųjų šaulių ugdymu, pradėjo 106-uosius savo gyvavimo metus!

Gintautas Šimboras