Paskutinė birželio savaitė Mažojoje Lietuvoje – Vėtrungių ir kafijos dienos. Prieš dešimtmetį pradėtas nacionalinis kultūros projektas „Vėtrungių kelias“ tapo žinomas visai Lietuvai, tačiau kafijos paskanauti galima tik Mažojoje Lietuvoje. „Vėtrungių kelyje“ – ir du mūsų savivaldybės miesteliai: Viešvilė ir Smalininkai.
Apie Mažosios Lietuvos paveldą
Vėtrungių ir kafijos dienas organizuoja nacionalinis kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ ir kultūrinio paveldo arbatos ir kavos gamintojai „Dvaro kavos“. Jau iš anksto buvo skelbiama, kad Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo gėrimo – kafijos bus galima paragauti bent keliasdešimtyje kavinių ir kitose viešojo maitinimo ar ne maitinimo vietose Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose…
Ne pirmus metus prie iniciatyvos jungiasi ir švęsti Kafijos dieną kviečia Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras. Kafija – lietuvininkių ruoštas aromatingas gėrimas. Paskanintą pienu kafiją mėgo gerti vaikai ir suaugusieji per pusryčius, priešpiečius arba dienos darbus pabaigus. O prie kafijos – ir naminio pyrago gabalėlis.
Su savo vėtrunge
Pirmiausia šiemet Viešvilė pakvipo kafija. Stalas buvo padengtas birželio 25-ąją per pietus, puodeliuose garavo balinta kafija, buvo patiekta ir saldumynų, ir dešrų, aplink stalą susėdo bendruomenės žmonės.
Viešvilė, beje, turi ir vėtrungę!
Vėtrungėmis buvo žymimi ir puošiami Kuršių marių pakrančių gyvenviečių žvejų laivai – kurėnai. Kuršių (arba kurėnų) istorinė vėtrungė (vok. Kurenwimpel) šiemet mini 180-metį. 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“, tad šią datą galima laikyti Kuršių marių burvalčių vėtrungių gimimo diena, kai kiekvienam kaimui buvo sugalvotas atskiras laivų ženklinimas.
Viešvilėje „Vėtrunge“ pasivadino kultūros centro moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Kristinos Martinaitytės-Glinskienės, ir jau aštuoniolika metų jų dainos skamba ne tik savo miestelyje.
Kafijos karalienė
O Smalininkai didžiuojasi frau Zita, kafijos karaliene. Tai Zita Sakavičienė, besidominti Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu, rengianti degustacijas ir edukacijas.
Kafijos gėrimo tradicija šiemet pripažinta Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Paraišką dėl pripažinimo teikė Šilutės kultūros ir pramogų centras kartu su partneriais, o vertingą kafijos gėrimo tradiciją gyvą išlaikyti jau daugybę metų padeda ir smalininkietė Zita.
Kiekviena lietuvininkė turėjo savo paslapčių ruošdama šį tradicinį gėrimą, dėl to yra galimybė paragauti skirtingų skonių kafijos, tačiau receptus šeimininkės dažniausiai laiko slaptoje.
Z. Sakavičienė irgi dar niekam nėra savo kafijos recepto atskleidusi. Nerasime jo ir 2022 m. jos parengtoje ir išleistoje Mažosios Lietuvos valgių knygoje „Kviečiu puodelio kafijos“. Knygoje tik parašyta, iš ko galima virti, bet kaip ir kiek – ne. Receptas lieka Zitos paslaptis, tačiau ji mielai kviečia visus visokiomis progomis puodelio kafijos.
Kafijos dienos renginyje birželio 26 d. Smalininkų Lidijos Meškaitytės parke frau Zita pilstė, kultūros centro darbuotoja Daiva Babilienė nešiojo kafiją ir sausainiukus pavėsyje ant suolelių įsitaisiusiems žiūrovams – aukščiausios klasės aptarnavimas! Savo paruoštomis vaišėmis – voveraičių užtepėle – susirinkusiuosius lepino ir „Violetos galerijos“ šeimininkė, aistringa grybautoja Violeta Schuetz.
Pažintis su „Jūra“
Susirinkusiųjų tą šiltą liepomis kvepiantį vakarą laukė pažintis su Tauragės kultūros centro dainų ir šokių ansambliu „Jūra“. Daugeliui turbūt tai buvo staigmena, nė nežinojome, kad apskrities centre yra toks gražus, toks didelis jaunimą ir vyresniuosius jungiantis meno mėgėjų kolektyvas.
O gyvuoja „Jūra“ jau nuo 1956-ųjų, dabar vedama meno vadovės, chorvedės Editos Bartkienės, baletmeisterės Vilijos Krūgelienės ir kapelos vadovo Lauryno Antanaičio.
Kapelos vadovas, ko gero, ir bus mums tą „Jūrą“ atvedęs, nes L. Antanaitis yra ir Smalininkų kultūros centro meno vadovas. Koncertas Smalininkuose „Jūrai“ buvo paskutinis prieš išvykstant į jubiliejinę Lietuvos dainų šventę.
Nuoširdžios padėkos nusipelno Kafijos dienos organizatoriai ir svečiai tauragiškiai – už skanią ir skambią pavakarę ant Nemuno kranto.
