Netvarkingi ūkininkai jau netrukus gali netekti ne tik galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos parama, bet ir tiesioginių išmokų už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Kompleksinio paramos susiejimo reikalavimas yra viena pagrindinių ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos dalių.
Kompleksinis paramos susiejimas – tai išmokų susiejimas su aplinkosaugos, maisto saugos, augalų apsaugos, veterinarijos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei geros agrarinės būklės reikalavimais.
„Tiems ūkininkams, kurie nesilaiko, pavyzdžiui, gyvulių ženklinimo ir registravimo reikalavimų, jau ateinančiais metais gali tekti tenkintis mažesnėmis tiesioginėmis išmokomis, jie neteks galimybės naudotis daugeliu ES paramos priemonių”, – sakė Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Jolanta Šimkūnienė.
Pasak inspektorės, daugeliui netgi stambių ūkininkų, laikančių šimtus gyvulių, neįmanoma įkalti į galvą, kad kaimo verslas turi savo taisykles ir jų būtina laikytis.
2006 m. žemės ūkio ministro patvirtintos ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklės reikalauja ne vėliau kaip per 7 dienas suženklinti ūkyje laikomus gyvulius, užregistruoti juos centrinėje duomenų bazėje arba pranešti apie juos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kiekvienas gyvulius laikantis ūkininkas privalo juos registruoti savo ūkinių gyvūnų apskaitos žurnale bei turėti ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalą. Šie žurnalai ūkyje turi būti saugomi ne trumpiau kaip trejus metus po paskutinio jame padaryto įrašo. Taisyklės reikalauja, kad galvijams pametus įsagus nauji būtų užsakyti per tris dienas.
Įsagus ausyse su identifikavimo numeriais privalo turėti visi galvijai, avys, ožkos ir paršavedės. Galvijai ir arkliai dar privalo turėti pasus, o nuo šių metų liepos 1 d. gimę arkliai privalo turėti ne tik pasą, bet ir elektroninį ženklinimo čipą.
J. Šimkūnienė sakė, kad naudojantis šiuolaikinėmis informacijos priemonėmis, gyvulių apskaita darosi vis paprastesnė, lengviau prieinama ūkininkams. Nuo šių metų ūkininkai, gavę Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą, gali patys žymėti gyvulių judėjimą – duomenis apie veršelių gimimą, jų pardavimą, pirkimą, skerdimą registruoti Centrinėje duomenų bazėje.
„Tokia galimybe jau naudojasi apie 40 rajono ūkininkų – į mūsų tarnybą jie atvyksta tik pateikti prašymų ir nusipirkti įsagų”, – sakė J. Šimkūnienė. Tokią paslaugą teikia ir visi rajone dirbantys privatūs veterinarijos gydytojai, gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos darbuotojai.
Taisyklės labai griežtos – radę ūkyje galviją be įsagų, veterinarijos inspektoriai privalo pareikalauti, kad jo šeimininkas per dvi dienas įrodytų tapatybę – pateiktų gyvūno pasą, įsigijimo dokumentą, antraip gyvulį gali tekti sunaikinti.
Pasak J. Šimkūnienės, daugumai ūkininkų šios taisyklės yra suprantamos ir jokių problemų nekelia. Tai patvirtino ir gruodžio 2 d. Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų surengtas planinis patikrinimas.
Eržvilko seniūnijos Lenkčių I kaime gyvenantys Eugenijus ir Sigita Juciai – šiuolaikiški ūkininkai, todėl duomenis apie gyvulių judėjimą Sigita pati suveda į centrinę duomenų bazę. Veterinarijos specialistai neturėjo jokių priekaištų nei gyvulių apskaitos žurnale daromiems įrašams, nei kitiems dokumentams, liko patenkinti ir pavaikščioję po tvartą. Iš 58 Jucių galvijų tik trys buvo pametę po vieną įsagą, bet visus trūkstamus įsagus ūkininkė jau buvo užsisakiusi. Neženklintas buvo tik vakarykščiai gimęs veršelis, tačiau ir tam ūkininkė dar turėjo laiko bene visą savaitę.
Sniegoniškės kaime ūkininkaujančio Jono Liubanco veterinarijos specialistų apsilankymas irgi neišmušė iš vėžių. Nors didesnes pajamas ūkininkas gauna iš augalininkystės, jo tvartuose – pavyzdinė tvarka. Apžiūrėjusi visus 40 galvijų, inspektorė J. Šimkūnienė nerado nė vieno, neturinčio įsagų. Tvarkingi buvo ir gyvūnų bei bandos apskaitos dokumentai, šiame ūkyje saugomi nuo 2006 m.
Gretimame Kubiliškės kaime gyvenanti J. Liubanco brolio Alfonso šeima taip pat turi pieno fermą. Jauni ūkininkai dar nespėjo rekonstruoti senų fermų, tačiau gyvuliams jose šilta, jauku, jie gerai prižiūrimi, yra sotūs. Šios fermos šeimininkei Inai Liubancienei veterinarijos specialistai irgi neturėjo bemaž jokių priekaištų, tik atkreipė dėmesį, kad dvi karvės teturi po vieną įsagą, todėl reikia nieko nelaukiant juos užsakyti.
Deja, ne visur tvarka tokia pavyzdinė kaip S. Jucienės ar brolių Liubancų ūkiuose.
Gruodžio 4 d. nuvykę į Girdžiuose gyvenančio ūkininko Vlado Vaicekausko fermas, veterinarijos specialistai irgi tikėjosi rasti bent jau gyvulių laikymo ir bandos apskaitos dokumentus – ūkininkas apie inspektorių apsilankymą žinojo ir galėjo pasiruošti. Matyt, ir ruošėsi – Gyvulių produktyvumo kontrolės darbuotoja Gražina Lemberienė jau buvo užsakiusi ausų įsagus 14 karvių, spėjusi užregistruoti visą būrį veršelių, nors kai kuriuos vadinti naujagimiais būtų labai neteisinga.
Tačiau vos įžengus į vieno iš didžiausių rajono pieno ūkių fermą veterinarijos specialistų laukė nusivylimas – ūkininkas V. Vaicekauskas negalėjo pateikti gyvulių apskaitos žurnalo. Centrinei duomenų bazei teikiamus pranešimus apie gyvūnų judėjimą V. Vaicekauskas turi, tačiau patikrinę juos veterinarijos specialistai pastebėjo, kad duomenys teikiami smarkiai pavėluotai. Pavyzdžiui, 2007 m. sausio mėnesį parduotus gyvulius duomenų bazėje ūkininkas įregistravo tik praėjus metams ir dviems mėnesiams, nors tai privaloma padaryti per septynias dienas.
V. Vaicekauskas tvirtino, kad „nurašyti” į užsienį išvežtus turėjo gyvulių supirkėjai, todėl rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai ilgai jį turėjo įtikinėti, kad gyvuliai yra jo paties turtas ir dėl to nei įregistruoti, nei „nurašyti” niekas kitas jų negali.
Veterinarijos tarnybos darbuotojams apžiūrėjus tvartus ir suskaičiavus gyvulius paaiškėjo, kad jų skaičius neatitinka centrinėje duomenų bazėje deklaruoto gyvulių skaičiaus. Ūkininkas svarstė, kad keletą telyčių užmiršo išregistruoti, kai kurie veršeliai nugaišo, tačiau kur dingo dar maždaug trys dešimtys galvijų, pasakyti negalėjo.
Kurių konkrečiai gyvulių trūksta, reikėtų aiškintis tikrinant jų identifikavimo duomenis, tačiau net 14 karvių ir 1 telyčia ausyse neturėjo nė vieno įsago. Nors juos užsakyti ir įregistruoti veršelius duomenų bazėje jau buvo suskubta, veterinarijos inspektorė J. Šimkūnienė šiame ūkyje rado daugybę pažeidimų. Pirmadienį vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė J. Šimkūnienė surašė V. Vaicekauskui administracinės teisės pažeidimo protokolą, o Jurbarko rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algirdas Pocius nubaudė ūkininką 250 Lt bauda.
„Manome, kad griežtesnių priemonių kol kas imtis neverta – gyvulių ženklinimo taisykles ūkininkas pažeidė iš apsileidimo, nes nepakankamai dėmesio skiria gyvūnų apskaitai ir dokumentams tvarkyti”, – įsitikinusi J. Šimkūnienė.
Ūkininko V. Vaicekausko pavyzdys – gera pamoka visiems, manantiems, kad žemę dirbti popieriai nereikalingi.
Daiva BARTKIENĖ
