Metinė maisto kainų infliacija liepą pasiekė 5 proc. ribą, tuo tarpu vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis pigo – tai lėmė į parduotuvių lentynas grąžintos pigesnės kai kurių maisto produktų alternatyvos. Ženklai byloja, kad dalis gyventojų pradeda taupyti, tačiau prekybininkai tikina, jog pirkėjų netrūko net ir gana vėsią vasarą.
Pigo pigiausių prekių krepšelis
Lietuvoje veikiančio kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ duomenimis, liepą pigiausių prekių krepšelis pigo ir, palyginti su birželiu, pirkėjams atsiėjo 2,78 euro arba 3,6 proc. mažiau.
Tiesa, jei lyginsime su praėjusių metų liepos mėnesiu, pigiausių produktų vidutinio krepšelio kaina išaugo net 10,65 euro arba 16,8 proc.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pigiausių prekių krepšelis liepą, palyginti su birželiu, pigo.
- Pigimas susijęs su pigesnių dalies maisto produktų alternatyvų grąžinimu į lentynas, o ne su žaliavų pigimu.
- Prekybininkai teigia, kad pirkėjų aktyvumas išliko panašus kaip ir pernai, nepaisant vėsesnės vasaros.
- Ekonomisto teigimu, maisto kainų kilimas liepą pasiekė 5 proc., o tai yra psichologinė riba, kai žmonės pradeda jausti maisto kainų augimą.
Pasak portalo „Pricer.lt“ vadovo Arūno Vizicko, bendro krepšelio sumos mažėjimą lėmė į lentynas grąžintos pigesnės kai kurių maisto produktų alternatyvos, pavyzdžiui, pigiausias šokoladas, kurio kaina šiuo metu siekia apie 59 centus už 100 gramų. Tiesa, rugpjūtį, pigiausio šokolado kaina jau siekia 99 centus už 100 gramų.
„Nereikia kol kas džiaugtis, kad šokoladas atpigo, tiesiog kai kurie prekybininkai to pigiausio šokolado alternatyvos neturėjo arba jis buvo stipriai pabrangęs, o dabar kaina smuktelėjo“, – paaiškino pašnekovas.
Į dalies prekybos centrų lentynas grįžo ir pigios kavos alternatyvos. A. Vizicko teigimu, vos tik šios nelieka, kita pigiausia prekė jau yra 3–4 kartus brangesnė. Panašios tendencijos stebėtos ir su arbatos prekių pasirinkimu.
„Šis pigimas nėra dėl pigesnių žaliavų ar pasikeitusios kainodaros – prekybininkai konkuruodami tarpusavyje į asortimentą grąžino pigesnes alternatyvas“, – pridūrė ekspertas.
Kainų stebėjimo portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas | LRT stop kadras
Liepą pirkėjai parduotuvių lentynose galėjo rasti ir pigesnės virtos dešros. Pasak A. Vizicko, dėl brangstančios kiaulienos į kai kuriuos gaminius gamintojai pradėjo dėti vištienos, tačiau šią liepą parduotuvių lentynose jau buvo galima rasti ir pigesnių kiaulienos dešrų, kurių sudėtyje vištienos nėra.
Šiek tiek pigo ir pigiausias pienas.
„Anksčiau jo kaina buvo pakilusi iki 79 centų ir net daugiau už litrą, šią liepą matėme jau 65 centus už litrą. Tai yra nedidelis 6 proc. pigimas“, – teigė A. Vizickas.
Traukėsi ir prekinių ženklų vidutinė prekių krepšelių kaina, tiesa, čia susitraukimas buvo gerokai mažesnis, neperžengiant statistinės paklaidos ribų – 5 centai arba 0,1 proc., palyginti su praėjusių metų birželiu.
Nors prekių pigimo požymių matoma ir čia, pasak pašnekovo, jie kol kas nėra reikšmingi, mat kai kurie produktai, pavyzdžiui, kava ar šokoladas, brangsta ir toliau.
Pasak A. Vizicko, dar viena tendencija – atpigę bananai.
„Kai trūksta apyvartos, klientų, prekybininkai pradeda mėtyti pasiūlymus bananams, nes tai yra turbūt labiausiai paplitusi prekė mūsų krepšeliuose ir žmonės dažnai atsimena kainas“, – teigė pašnekovas.
„Pricer.lt“ duomenimis, prieš kurį laiką bananai staiga pabrango, dabar vidutinė šio vaisiaus kilogramo kaina siekia apie 1,39 euro. A. Vizicko teigimu, anksčiau vyravusių patrauklių kainų, pavyzdžiui, po 99 ar 89 centus už kilogramą, jau senokai nebuvo ir net akcijų metu kaina krinta tik iki 1,09 euro.
Pirkėjai. Asociatyvi nuotr. | Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Visgi, ekspertas teigė, kad visai neseniai prekybos tinkle „Iki“ bananai kainavo 89 centų už kilogramą, „Lidl“ – 99 centus už kilogramą, „Rimi“ – 79 centus už kilogramą.
Užsidirba maistui ir mokesčiams
Pašnekovo teigimu, tokios tendencijos dažniausiai reiškia vieną – keičiasi pirkėjų įpročiai.
„Dažniausiai tai rodo, kad žmonės pradeda taupyti, pradeda atsirinkinėti, kur eiti, t. y. ar eiti į vieną tinklą, ar į keletą tinklų ir išsirinkti geriausias akcijas, ir panašiai“, – kalbėjo A. Vizickas.
Tiesa, prie sumažėjusių kainų prisidėti galėjo ir orais nelepinusi vasara – pasak pašnekovo, tikėtina, kad apyvartos iš tų produktų kategorijų, kurios pasižymi aukštomis maržomis, pavyzdžiui, gaivieji gėrimai, ledai, nestiprus alkoholis ir panašiai, nebuvo tokios, kokių tikėtasi.
„Mano manymu, mes turime keletą dalykų – dėl oro neįvykdyti planai, ypač jei lyginsime su praėjusiais metais, nors tai iš dalies gali kompensuoti infliacija, t. y. parduodi mažiau, bet brangiau. Ir tai rodo, kad žmonės dėl tokių kainų yra priversti taupyti. <…> Mes juokavome, <…> kad lietuviai dirba maistui ir tam, kad susimokėtų mokesčius. Pramogoms, laisvalaikiui, tobulėjimui jie nelabai turi pinigų“, – apibendrino A. Vizickas.
Pirkėjų netrūksta
Tiesa, prekybininkų nuomonė – kiek kitokia. Pasak portalo LRT.lt kalbintų prekybos tinklų atstovų, nors vasariškai šiltų dienų ir buvo nedaug, sumažėjusių pirkėjų aktyvumo nepastebima.
Vaisiai ir daržovės parduotuvėje | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Šių metų vasara buvo vėsesnė ir lietingesnė nei įprastai, todėl sezoniniai produktai buvo mažiau dominuojantys nei pernai. Visgi pirkėjai išliko aktyvūs – naudojosi akcijomis, specialiais pasiūlymais“, – teigė „Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė.
Anot jos, gaiviųjų gėrimų ir grilio produktų pardavimai šiemet buvo keliomis procentinėmis dalimis mažesni nei 2024 m. vasarą, tačiau šiltesnėmis dienomis šių prekių paklausa išliko reikšminga.
Panašiomis tendencijomis dalijosi ir kito prekybos tinklo atstovė.
Anot „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, palyginti su praėjusių metų birželiu, pirkėjai šiemet apsipirkinėjo net šiek tiek daugiau, tačiau skirtumas nėra itin didelis. Liepos mėnesį šiltų dienų pasitaikė kiek daugiau, tad ir prekės į krepšelius keliavo gausiau.
„Birželį gausiau keliavo švieži vaisiai bei daržovės. Pavyzdžiui, vaisių pardavimai augo net iki 20 proc. Ši tendencija tęsiasi ir liepą, į krepšelius dar gausiau keliauja jau šviežios daržovės.
Nors už lango neretai pliaupė lietus, augo ir tradicinių vasaros atributų pardavimai – pirkėjai dažniau pirko įvairių užkandžių: traškučių, krekerių, taip pat augo ir šviežios mėsos pardavimai, birželį pirkėjai pirko daugiau jautienos, o liepą – kiaulienos.
Kadangi orai nelepino, ir ledų parduodama buvo mažiau nei praėjusiais metais. Tiek ledų, tiek gėrimų, vaisvandenių, vandens – jų pardavimai yra priklausomi nuo orų“, – šios vasaros statistika pasidalijo G. Kitovė.
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Tito Atraškevičiaus, šią vasarą pirkėjų aktyvumas išliko panašus kaip ir pernai.
Maisto prekės | E. Ovčarenko / BNS nuotr.
„Nepastovių orų įtaką labiausiai atspindėjo sezoninių, ne pirmo būtinumo maisto prekių pardavimų statistika – minimaliai sumažėjo parduodami ledų ir alaus kiekiai. Įprastai šių prekių pardavimai esant karštiems orams išsyk stiebiasi į viršų“, – kalbėjo T. Atraškevičius.
Geru prekybos sezonu šią vasarą vadino ir prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. Anot jo, nei apyvarta, nei pardavimais skųstis negalima.
„Prasta vasara paveikė tik kelias prekių grupes – šią vasarą ledų pardavimai maždaug 15 proc. prastesni nei praėjusią vasarą, taip pat šiek tiek buvo sumažėjęs vandens pardavimas, tačiau padidėjo sulčių pardavimai“, – skaičius įvardijo prekybos tinklo atstovas.
Jis pridūrė, jog birželio mėnesį šiek tiek pamažėjo alaus pardavimai, tiesa, liepą šis rodiklis vėl buvo panašus kaip ir bet kurią kitą vasarą.
Kainos svarbu
Ar keisis gyventojų įpročiai, ekonomikos ekspertų teigimu, iš dalies priklausys ir nuo maisto kainų, o tendencijos kol kas nedžiugina.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui LRT.lt teigė, jog lietuviai maisto prekių parduotuvėse savo pinigines yra linkę atverti gerokai plačiau nei vidutiniai Europos Sąjungos (ES) piliečiai – išlaidumu lenkiame net vokiečius ir artėjame prie skandinavų, tad kainų pokyčiams esame ypač jautrūs.
Pasak jo, nors tiek gyventojai, tiek ekonomistai tikėjosi, kad po 2022 m. infliacijos šuolio maisto kainos trauksis, taip neįvyko – 2023–2024 m. jos tik trumpam stabtelėjo, o nuo šių metų pradžios kainos vėl pradėjo didėti ir liepą metinis maisto kainų augimas pasiekė 5 proc., o tai nėra eilinė situacija.
Tai, eksperto teigimu, yra reikšminga psichologinė riba, kai žmonės pradeda jausti, kad produktai brangsta, mat juntamoji infliacija dažniausiai yra dar didesnė.
„Jei kainos kyla 5 proc., gyventojai kartais jaučia iki 2 kartų stipresnę infliaciją, nei ji yra iš tikrųjų. Juntamoji infliacija, galima sakyti, yra 10 proc., o tai yra daugiau, nei auga gyventojų pajamos. Atitinkamai gyventojai reaguoja į tai ir keičia savo sprendimus, ko gero“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekonomistas priminė ir tai, kad 2017 m., kai metinis kainų augimas taip pat perkopė 5 proc. ribą, buvo renkama net speciali komisija, skirta su kainų augimu kovoti.
„Mus prie didesnių pokyčių pripratino 2022 metų šuolis, bet jeigu jo nebūtų buvę, dabartinis maisto kainų augimas būtų vienas didesnių per pastaruosius 20–30 metų. Manyčiau, kad pardavimams turėtų bet kuriuo atveju atsiliepti“, – teigė Ž. Mauricas.
Kibirkštys ir malkos
Anot Ž. Maurico, šiam metų pradžioje kaštų augimui įtakos turėjo daugiausia du veiksniai: augęs minimalus mėnesinis atlygis bei didėję akcizai degalams.
„Iš pasiūlos pusės taip, šiek tiek žaliavų kainos kilo, bet čia tokie išimtiniai atvejai. Buvo ir akcizų kilimo elementas, bet kadangi pasaulinė naftos kaina nukrito, tai praktiškai dyzelino kaina yra labai panašaus lygio kaip ir praėjusias metais. Elektros ir dujų kaina taip pat panašaus lygio, galbūt net šiek tiek mažesnio“, – apie galimus maisto produktų brangimo aspektus kalbėjo ekspertas.
Visgi, ekonomisto požiūriu, visi šie apsektai buvo tik kibirkštys, malkas laužui sukrovė patys gyventojai.
Žygimantas Mauricas | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Aš manau, kad tai buvo paklausos veiksniai, stipri perkamoji galia, geri gyventojų lūkesčiai, augantys atlyginimai ir tiesiog noras atverti piniginę plačiau. Kodėl gi tų pinigų nepaėmus iš gyventojų, jei jie nori juos duoti“, – juokavo pašnekovas.
Kaip kainų kreivės judės toliau, Ž. Maurico teigimu, priklausys nuo bendros ekonominės situacijos: nuo palūkanų normų tendencijų, nuo darbo užmokesčio tendencijų, darbo rinkos situacijos ir panašiai.
„Jei tokios aplinkybės tęsis, mažmeninė prekyba nebedidės. Lietuvoje mažmeninės prekybos augimas pastarąjį penkmetį buvo labai spartus, jį tik šiek tiek prislopino 2022 m. infliacijos šuolis, tačiau, jei ir toliau matysime gana sparčiai šuoliuojančią infliaciją, turėsime tokią labiau stagfliaciją, kai kainos didės, pajamos didės – išleisime daugiau, bet nieko daugiau nenusipirksime“, – apibendrino pašnekovas.
Situaciją analizuoja
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldi ir už maisto kainų priežiūrą šalyje atsakinga šiemet sudaryta Maisto kainų taryba portalui LRT.lt teigė, kad pagrindinis Maisto tarybos diskusijų objektas yra maisto, ypač būtiniausių produktų kainų pokyčiai.
„Paskutiniame Maisto tarybos posėdyje buvo nutarta pavesti mokslo institucijų atstovams išanalizuoti visus galutinę kainą lemiančius faktorius, įskaitant mokesčius, administracinę naštą, pakuočių mokestį, CO2 dedamąją, vidutinį darbo užmokestį ir pan. Rezultatai bus aptarti artimiausiame Maisto tarybos posėdyje“, – rašoma portalui ministerijos atsiųstame komentare.
Priduriama, kad trečiajame Maisto tarybos posėdyje buvo pristatytas Žemės ūkio ministerijos parengtas maisto produktų vertės grandinės tobulinimo priemonių plano projektas.
Pirkėjai | E. Blažio / LRT nuotr.
Linkę labiau taupyti
Apie augantį lietuvių įprotį taupyti byloja ir kai kurie duomenys, pavyzdžiui, tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „IPF Digital“, valdančios prekės ženklus „Credit24“ ir „Creditea“, užsakymu birželį atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad maždaug 61 proc. lietuvių jaudinasi dėl kylančių kainų ir infliacijos, 58 proc. – karo ir karinių konfliktų grėsmės, 36 proc. – socialinės nelygybės bei sveikatos priežiūros kainos.
Trečdalis gyventojų baiminasi dėl šalies ekonominės padėties, o 31 proc. politinę ir finansinę korupciją įvardijo kaip svarbią problemą.
Finansinę gerovę kaip pagrindinį tikslą šiemet įvardijo 82 proc. apklaustų lietuvių.
Nerimas dėl ateities ir išsikelti tikslai verčia keisti ir savo įpročius, anot tyrimo rezultatų, 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia pakeitę savo išlaidas ir gyvenimo būdą, kad lengviau susidorotų su kainų augimu.
21 proc. vis dar jaučia stiprų finansinį spaudimą, tiek pat sako, kad infliacija jų įpročių nepakeitė. Dar 17 proc. pripažįsta, jog padėtis pagerėjo, tačiau finansiniai iššūkiai išlieka.
Kaip rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai, 44 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad stengiasi dažniau sekti ir planuoti biudžetą, 43 proc. teigia, kad ieško specialių pasiūlymų ir nuolaidų, 42 proc. teigė, kad prieš pirkdami prekę labiau ja pasidomi, 38 proc. respondentų teigė, kad renkasi pigesnes parduotuves.
Tyrimas atskleidė, jog vis labiau populiarėja strategija pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių, taip pat ieškoti jau naudotų daiktų.
41 proc. tautiečių planuoja atsisakyti prabangių prekių, paslaugų ir patirčių, 37 proc. – mažinti smulkius malonumus, 35 proc. – rečiau pirkti drabužius, avalynę ir aksesuarus, 31 proc. – mažinti biudžetą, skirtą namams atnaujinti.
