Jaunimas kviečia išlaikyti kalėdinę dvasią, nepamiršti vienas kitam palinkėti kažką šilto, gero, padrąsinančio, nuteikiančio kalėdiškai, primenančio apie tai, kokie mes svarbūs vienas kitam. JŠC Atvira jaunimo erdvė šia proga kvietė parašyti laišką ne tik Kalėdų seneliui, bet ir sau, žmogui, savo mintis išreikšti popieriuje ir pasidalinti su kitais. Štai vienas iš jų – jaukus, mielas ir labai šiltas.
Žmogau,
Dažnai, kai norisi ką nors stipraus išreikšti, galiausiai pritrūkstu žodžių. Gal todėl, kad esu žmogus, o žmogui taip būdinga. Todėl rašau šį laišką Tau, žmogau, tikėdama, kad galiu Tave taip vadinti… tikėdama, kad mane suprasi. Svarstau, kodėl visi bendrai nešiodami šį vardą – ŽMOGUS, toli gražu nesugebame žmogiškais būti. Kodėl dar ankstyvoj vaikystėje išmoktus pačius gražiausius žodžius : ačiū, prašau, myliu, man labai gaila, atleisk man, mes taip drovimės ištarti. Slepiame juos už pykčio pastatytų mūrinių sienų ir tik retais atvejais sutinkame šias sienas sugriauti. Žmogau į kurį kreipiuosi artėjančių Šventų Kalėdų proga, noriu Tau priminti, kad šventė slepiasi ne mandarinų sėklose, šokoladinių senelių galvose, prieššventinių prekybos centrų eilėse, auksiniuose laikrodžiuose ar mašinų spūstyje užstrigusių keleivių riksmuose. Kalėdos slepiasi Tavyje. Kalėdos slepiasi Tavo akyse, kai tu su rūpesčiu žiūri į artimųjų akis, švelniai klausiant, ar šiems viskas gerai. Kalėdos slepiasi Tavo emocijose, kai nepaisant amžiaus užsivelki patį gėdingiausią kombinezoną ir leki į gatvę daryti sniego angelus. Kalėdos slepiasi darbuose, kai po stiprios sniego pūgos atkasi ne tik savo garažą, bet ir kaimyno, jam net neprašius. Kalėdos, kai užuot ištiesus vieną ranką, renkiesi ištiesti abi, nes dalintis šiluma gera. Kalėdos tada, kai kažką atidavus, nesijauti skurdesnis, nesijauti tuščias, priešingai – atrodo, lyg būtum laimėjęs loterijoje. Žmogau, Kalėdos yra tada, kai tos mūrinės pykčio sienos nuo tavo gerumo, šilumos, noro padėti kitam, griūva pačios savaime. Todėl ir kreipiuosi į Tave, nes tikiu, kad ilgiau paieškojęs, ilgiau pakapstęs ne išorėje, bet viduje, sugebėsi šią šventę atrasti.
Pasirašo žmogus, kuris iš tikrųjų dar tik mokosi tokiu būti,
Laura Bartusevičiūtė
