Jau kuris laikas gyvename ekonominės krizės sąlygomis. Sumažėję atlyginimai ir padidėjusios kainos nepanaikina poreikio valgyti, bet verčia ieškoti pigesnio pasirinkimo. Kaip sunkmetį išgyvena verslo įmonės, teikiančios viešojo maitinimo paslaugas?
Svarbu laikytis principų
„Mes esame priklausomi nuo žmonių piniginių, tad krizė mus veikia taip pat kaip visus”, – apie savo šeimos verslą – kavinę-barą „Dalia” Smalininkų mieste – sakė Dalia Žemkauskienė. Jos teigimu, apie pusę kavinės lankytojų sudaro vietiniai, kita pusė – atvažiuojantys ir pravažiuojantys. Dabar visų sumažėjo. „Darbo laiko nekeitėme, bet vakarais kartais tenka užrakinti duris ir 21 val., nes nėra žmonių. Pietaujančiųjų irgi mažiau, – teigė D. Žemkauskienė, bet sakė nepastebėjusi, kad atėjusieji pietų rinktųsi tik pigiausius patiekalus. – Gal taip yra todėl, kad kainų beveik nedidinome. Įvedus 19 proc. PVM, pas mus pabrango tik degtinė.”
Kavinėje-bare „Dalia” kepsnys ir sriuba kainuoja apie 16 Lt, tačiau galima pietums teišleisti ir kur kas mažesnę sumą. Kepsnio, žinoma, tuomet neragausite, bet alkani iš kavinės neišeisite. „Mes ir per krizę laikomės svarbiausio savo principo – didelės porcijos ir geri produktai”, – teigė D. Žemkauskienė.
Krizė pakoregavo kai kurias „Dalios” tradicijas – čia jau nebevyksta kassavaitiniai muzikiniai vakarai su gyva muzika, nes muzikantams tenka daug mokėti. Liko tik teminiai vakarai didžiųjų švenčių proga: „Juos mėgsta jaunimas. Nors jauni nedaug perka, bet juk jiems reikia kur nors nueiti, o daugiau tokių vietų miestelyje nėra”, – sakė D. Žemkauskienė ir gyrė kultūringai besielgiantį Smalininkų jaunimą, kurie susibūrę į krepšinio komandą varžybose garsina „Dalios” vardą.
Šeimos kavinėje barmene dirbanti D. Žemkauskienė sakė, kad pagyvėjimo tikisi vasarą – atvažiuoja vokiečių, užsuka keliaujančių lietuvių. Kol kas verslą ramsto gedulingi pietūs – Smalininkuose nėra kitos vietos, kur galima juos užsisakyti. Vestuvių, jubiliejų vaišėms, anksčiau dažnoms „Dalioje”, kol kas nėra nė vieno užsakymo.
Darbuotojai išleidžiami atostogų
Skaudžių krizės požymių nejaučia kavinė „Liuksas” Jurbarko centre – čia beveik niekada nebūna tuščia. UAB „Geliuksus”, kuriai priklauso dar ir kavinė „Karšuva”, vadybininkė Ingrida Gegužienė teigė, kad metų pradžia visada būna prastesnė, o vėliau verslas pagyvėja. „Ar taip bus ir šįmet – kas žino. Kol kas dar nesiėmėm jokių priemonių, kad pritrauktumėm daugiau žmonių. Jei bus blogiau, reikės ką nors galvoti”, – sakė vadybininkė.
Tačiau kad žmonės mažiau turi pinigų ir taupo pramogoms, jaučiama ir UAB „Geliuksus” kavinėse. Daugiausia žmonių ateina pietauti. Patiekalai čia brango tik praėjusį rudenį, pietūs dabar kainuoja 10-11 litų arba net ir pigiau. „Vakarais žmonių mažiau, kartais tenka anksčiau užsidaryti. Savaitgaliais į „Liuksą” pasėdėti renkasi jaunimas, užsisako picų. „Karšuvos” kavinėje dar praėjusiais metais kone kas savaitgalį ruošdavome banketus, dabar užsakymų jiems neturime. Pietus užsako tik įvairios firmos savo gaminių pristatymo vakarėlių svečiams”, – sakė vadybininkė I. Gegužienė.
„Geliuksus” vadybininkė teigė, kad krizės laikotarpis yra puiki proga išleisti darbuotojus atostogų – nereikia priimti naujų žmonių. „Nesinori prarasti gerų darbuotojų, nors atlyginimus teko šiek tiek apkarpyti. Tačiau moterys supranta, kad tai dėl sumažėjusios apyvartos”, – teigė I. Gegužienė.
Išgyvensim ir šitą sunkmetį
Ne patys geriausi laikai dabar ir UAB „Kamita”, be sausainių ir kitų konditerijos gaminių gaminimo, teikiančiai ir viešojo maitinimo paslaugas. Nors apyvarta labai sumažėjo, įmonės savininkė Irena Kaminskienė nepraranda optimizmo: „Per 22 mano, kaip verslininkės, darbo metus – tai trečias sunkmetis. Buvo labai sunku, bet manau, kad išgyvensim ir šį kartą.”
Pasak I. Kaminskienės, „Kamitos” apyvarta sumažėjo dėl konditerijos cecho – anksčiau po visą Lietuvą per mėnesį įmonė išvežiodavo 30 tonų Jurbarko krašto sausainių, dabar – vos 6 tonas. „Sausainiai – ne pirmo būtinumo prekė, – nuosmukio priežastis aiškina „Kamitos” savininkė. – Iš konditerijos cecho teko atleisti jau 6 darbuotojus, kitiems sumažinti atlyginimus.”
Kiek kitaip yra su maitinimo paslaugomis. Nors valgytojų dviejose „Kamitos” valgyklose sumažėjo, tačiau tai įmonės veiklai itin skaudžių padarinių dar neatnešė. Jurbarko rajono savivaldybės pastate įsikūrusios valgyklos virtuvėje dirba ir pati įmonės savininkė. Ji teigė pastebėjusi, kad nemažai valgytojų užsisako tik po pusę porcijos – tai gali būti ir dėl to, kad porcijos per didelės, o gal kad žmonės taupo pinigus. „Labai mus gelbsti savivaldybėje ir Verslo informacijos centre vykstantys seminarai – jų dalyviai pas mus pietauja, ruošiame jiems arbatos pertraukėles”, – sakė I. Kaminskienė.
Užsakymų atvežti pietus į įstaigas ar į namus išliko beveik tiek pat. Kasdien iš valgyklos Vytauto Didžiojo g. 87 išvežiojama po 15-20 pietų. Galima užsisakyti atvežti pietus, kainuojančius nuo 8 iki 12 Lt, o valgykloje kainos prasideda nuo 5 Lt.
„Nedejuočiau, tik gaila kad reikėjo atleisti gerus žmones. Verslininkas nekaltas dėl krizės – žmonių atleidimai ir jam daug kainuoja, juk reikia mokėti išeitines išmokas”, – sakė I. Kaminskienė.
Optimistiškai nusiteikusi verslininkė, į įmonės veiklą įtraukusi ir du savo sūnus – vienas vadovauja konditerijos cechui, kitas – valgyklai, teikiančiai ir pietų išvežiojimo paslaugą, tiki, kad krizė praeis. „Šypsokimės ir skaniai valgykim”, – linki ji sau ir „Kamitos” klientams.
Danutė KAROPČIKIENĖ
