Keli šimtai metrų klampojant moliu. Tokį purvo kelią kasdien po keletą kartų įveikia viena Jurbarkų seniūnijoje gyvenanti šeima. Tačiau tai – dar ne didžiausia bėda. Žmonės nerimauja, kad žemę nuolat merkiant lietui, jie atskirti nuo bet kokios pagalbos – nutikus nelaimei iki sodybos neprivažiuotų nei medikai, nei ugniagesiai.
„Vargstame kiekvieną kartą, kai palyja, ypač rudenį ir pavasarį. Namuose du ligoniai – tėvui vėžys, mamai inkstas išoperuotas. Jei reikia greitosios, ji neprivažiuoja. Sunkiai privažiuoja ir ugniagesiai. Kai prieš keletą metų degė tvartas, jie vos privažiavo“, – problemas vardijo nuo namų iki pagrindinio kelio atklampojęs vyras.
Vardo ir pavardės viešai skelbti nenorėjęs gyventojas tikino nuošaliame vienkiemyje gyvenantis kartu su savo tėvais, seserimi ir jos vaikais.
„Čia, šalia kelio, matote, mūsų pašto dėžutė. Šalia jos – guminių batų krūva. Gaila vaikų, kurie kasdien iki kelio klampoja moliu. Tuomet persiauna iš guminių į normalius batus ir laukia mokyklinio autobuso. Iki mūsų sodybos net su visureigiu neprivažiuosi“, – guodėsi Jurbarkų seniūnijos gyventojas. Pasak vyro, šeima bandė savo jėgomis remontuoti kelią, blogiausiose vietose dėjo akmenis, statybinį laužą. Tačiau tai nepasiteisino, o suremontuoti tokio ilgio kelio atkarpą iš pagrindų nėra nei lėšų, nei jėgų.
„Šviesos“ inform.
Nebūtų pigiau nupirkti kitą tokio pat lygio namą, nei nutiesti pravažiuojamą kelią?