Prieš pusantrų metų Jurbarke buvo eksponuojama Kauno viešosios bibliotekos parengta kilnojamoji paroda „Įsikūrę prie Nemuno“, kuria įtaigiai ir patraukliai pristatyta panemunės regiono istorinio, kraštovaizdžio ir urbanistinio paveldo panorama, pasitelkiant iki 1945 m. leistus atvirukus, fotografijas, senąsias graviūras.
Dabar Jurbarko viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga-albumas tuo pačiu pavadinimu.
Bibliotekos salėje gausiai susirinkusiems jurbarkiečiams knygą pristatė autorė – Kauno apskrities viešosios bibliotekos kultūros renginių ir leidybos grupės vedėja Rimantė Tamoliūnienė.
Pustrečio šimto puslapių reprezentaciniame leidinyje – 22 palei Nemuną įsikūrę miestai ir miesteliai ir daugiau nei 450 nuotraukų. Senos fotografijos – geriausias istorijos atspindys, o jas darę žmonės – puikiausi metraštininkai, kurių dėka galima žvilgtelėti į prosenelių kasdienybę ir šventes, tų laikų madas ir tradicijas, pajusti svarbiausių įvykių pulsą, pasigėrėti gamtos ir architektūros užpildytu kraštovaizdžiu ir prisiliesti prie lekiančio laiko ir pokyčių, kuriuos jis atneša.
R. Tamoliūnienė parodą ruošė metus, o kilus idėjai išleisti išliekamąją vertę turinčią knygą triūsė dar dvejus.
Noras parodyti panemunių miestelių gyvenimą kilo rengiant projektą „Kauno savasties ženklai“, kuriame surinkta labai daug įdomios medžiagos apie Kauną. „Kodėl nepažvelgus toliau?“ – pamąstė autorė, ir viskas baigėsi kelerių metų pamišimu ieškant medžiagos ir fotografijų.
Knygoje publikuojamos ne tik senos fotografijos, atvirukai, graviūros ir piešiniai, bet ir pristatoma trumpa gyvenvietės istorija iki 1945 m., herbas, minimi ten gyvenę įžymūs žmonės, paveldo objektai. Taip pat parinkti įdomūs aprašymai apie vietovę, spausdinti to meto žiniasklaidoje. Kiekvieną miestelį pristato fotografo Pauliaus Spudžio iš paukščio skrydžio, pasitelkus šiuolaikinę techniką, darytos fotografijos.
„Nors miesteliai įsikūrę vos keletą ar keliolika kilometrų vienas nuo kito, norėjosi parodyti, kokie jie saviti ir unikalūs. Tai puiki galimybė atrasti ir palyginti prie Nemuno įsikūrusių gyvenviečių panašumus ir skirtumus bei pamatyti, ką su mūsų miesteliais daro laikas“, – sako R. Tamoliūnienė.
Leidinyje publikuojamos nuotraukos, rastos Lietuvos nacionalinio, Vytauto Didžiojo karo ir įvairiuose krašto muziejuose, Lietuvos centriniame valstybės archyve ir, žinoma, įvairių žmonių ir kolekcininkų asmeniniuose rinkiniuose. Kai kurios nuotraukos publikuojamos pirmą kartą.
Pasak autorės, sudėtingiausia buvo atrasti senąsias nuotraukas ir išprašyti jas iš kolekcininkų. Teko pasirausti močiučių albumuose, aplankyti senuosius miestelių gyventojus. Vieni kolekcininkai savo sukauptais lobiais dalijosi geranoriškai, su kitais teko stipresnio gėrimo pagurkšnoti, kol įgydavo pasitikėjimą, o treti buvo iš viso sunkiai sukalbami. Atkaklumas ir savotiškas fanatizmas davė rezultatų – knygoje-albume surinkta unikali medžiaga.
„Neišmeskite senų fotografijų. Išmokykite savo vaikus ir anūkus vertinti šią medžiagą. Tai mūsų istorija“, – patarė knygos autorė, patyrusi, kaip sunku surasti ir surinkti informaciją – nemažai panemunių miestelių neapteko į knygą dėl to, kad neišliko medžiagos.
Jurbarko kraštui knygoje atstovauja Seredžius, Veliuona, Raudonė, Panemunės pilis, Smalininkai ir Jurbarko miestas.
Jurbarkas autorei asocijuojasi su vaikyste. Prisiminimuose – kelionė keltu per Nemuną pas tetą, gyvenusią Kiduliuose. Rengiant leidinį R. Tamoliūnienei teko daug bendrauti ir ieškoti medžiagos Jurbarko savivaldybėje, Krašto muziejuje, Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos muziejaus ir Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos fonduose, Adomo Miliausko, R. Dagienės, V. Staniulio, A. Dičkaus, A. Liukaičio, R. Nikolskienės šeimos, H. Kebeikio, L. Mažylio, G. Grybino ir kitų istorijos mylėtojų asmeniniuose rinkiniuose.
Žavingose senosiose fotografijose atgyja istorinio Jurbarko gatvės ir uostas, pilnas gyvybės ir laivų, architektūra ir svarbiausi įvykiai, panemunės miestelių gyventojų darbai ir šventės, paminklų ir tiltų atidarymai, eisenos ir pramogos, svarbiausi to meto pastatai ir istorinės pilys.
Kokioje aplinkoje ir kuo gyveno žmonės Nemuno prieglobstyje, juntama ir iš trumpų žinučių spaudoje.
Apie „išparceliuotą kunigaikščio Vasilčikovo majoratą, iš kurio duota miesto praplatinimo reikalams 60 ha žemės. Tame plote išaugo jau gražus, žalias „naujamiestis“. Jame yra ir sporto aikštė, paskirta vieta ir miesto sodui. Deja, savivaldybė juo nedaug tesirūpina, pasodino vieną kitą menką medelį ir tiek…“ rašė „Lietuvos aidas“ 1936 m. rugpjūčio 6 d. Pasirodo, ir tada kritikos valdžiai spauda negailėjo.
Pasidžiaugdavo ir gerais darbais: „Praeitą savaitę Jurbarko–Smalininkų plento statybų darbas pradėtas, kuris buvo iš rusų laikų nebaigtas, šiais metais norim baigti. Tam reikalui Susisiekimo ministerija paskyrė apie 250 tūkstančių litų. Be plento, bus pastatyti 8 nemaži tiltai“ („Lietuvos aidas“ 1934 m. liepos 27 d.).
Gyvas žodis dar labiau pagyvina knygą, o pristatymą papuošė filmas, kuriame – dalis nuotraukų iš albumo bei iš įvairių filmų išrinkti filmuoti miestelių prie Nemuno vaizdai, lydimi prieškario muzikos garsų.
Už estetišką ir skoningą įamžinimą knygoje ir palikimą ateities kartoms autorei dėkojo Jurbarko viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė, Jurbarko r. savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė Regina Kliukienė, muitinės viršininkas Fricas – Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus su palyda bei į renginį susirinkę jurbarkiečiai.
Knyga-albumas „Įsikūrę prie Nemuno“, išleistas tik 1000 egzempliorių tiražu, buvo išdalytas bibliotekoms, muziejams, kolekcininkams. Į renginį atėję žiūrovai turėjo galimybę įsigyti keletą knygų, o nespėjusieji albumą gali pavartyti užsukę į biblioteką.
Jūratė Stanaitienė
