Meditacija lotynų kalba reiškia gilų apmąstymą susikaupus (lot. Meditat). Pats terminas ilgai buvo naudojamas krikščioniškiems susitelkimo pratimams apibūdinti ir tik 19 a. buvo pritaikytas kaip bendrinis pavadinimas visų religijų dvasinėms praktikoms apibūdinti. Vos išgirdę žodį meditaciją, žmonės dažnai įsivaizduoja lotoso poza sėdinti budistų vienuolį. Tokia vizualizacija tapo tipine meditacijos iliustracija, bet nėra visiškai teisinga ir pilna. Jei siesime meditaciją su religinėmis praktikomis, tuomet ji tikrai bus visuomet lydima malda ar mantra ir ves į tokias praktikas kaip krikščionių kontempliacija, sufijų murakaba, budizmo dzenas ar kt. Tačiau šiandien meditacijos terminas apima kur kas daugiau ir mūsų kasdieniniame gyvenime gali rasti vietą pačiais įvairiausiais pavidalais.Dar pernai prasidėjus visuotiniams apribojimams, meditacijas pradėta minėti kur kas dažniau nei iki tol. Nieko keisto, nes niekada gyvenime dar neturėjome tokio gilaus laiko, nukreipto tik į mus pačius. Atsiskyrus nuo žmonių gausos, aktyvių pramogų, kelionių, švenčių ir net artimųjų nebeliko nieko kito kaip akis į akį susipažinti su savo vidiniu pasauliu. Ir jei iki tol galėjome pabėgti nuo savo minčių į kažkokią veiklą ir gyvą pašnekesį, karantinas privertė ieškoti kitų būdų. Iš psichologų praktikos žinoma, jog žmogus, kurį kankina perdėta minčių gausa, gyvena nuolatiniame chaose ir strese. Būtent iš šios chaoso būsenos kyla didelė rizika susirgti depresija, atsirasti valgymo ir miego sutrikimams, migrenai ir kitiems per fizinį kūną rodomiems signalams. Tad pakalbėkime, kaip namų sąlygomis surasti savo būdą atsipalaiduoti, medituoti ir išsivalyti nuo minčių bei emocijų pertekliaus.
























