Balandžio 15-ąją, Pasaulinę kultūros dieną, Jurbarko dvaro parke pasodintas Lietuvos dainų šventės 100-mečio ąžuoliukas ir nuskambėjo garsiausia apie Lietuvos ąžuolus daina – jurbarkiečio kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko sukurta „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
Šiemet 100-metį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ laukimas – su raginimu sodinti girias. Šį savaitgalį visuomenė kviečiama į nacionalinį miškasodį tokiu pačiu pavadinimu, o minint Kultūros dieną kultūrininkai sodino ąžuoliuką.
Jurbarke ąžuoliuko sodinimo ceremonija surengta Dvaro parke, kur seni ąžuolai mena dar ilgesnę nei šimto metų lietuviškos kultūros mūsų mieste istoriją.
1905 m. spalio 20 d. Jurbarke įvyko pirmas didelis lietuviškas vakaras, suvaidinta Keturakio komedija „Amerika pirtyje“ ir koncertavo jungtinis Skirsnemunės ir Jurbarko parapijų choras, diriguojamas Stasio Šimkaus.
XX a. pradžioje dainų šventėmis buvo vadinti kelių chorų jungtiniai koncertai. Mažojoje Lietuvoje – anksčiau, o pirmasis toks Didžiojoje Lietuvoje įvyko Jurbarke 1909 m. rugpjūčio 16 d., organizavo S. Šimkus. Kaip rašoma Arnoldo Piročkino sudarytoje knygoje „Jurbarkas“ (V., 1996), šis koncertas, kuriame dainavo Skirsnemunės, Eržvilko, Čekiškės, Tauragės ir Jurbarko chorai – apie 160 žmonių, buvo, sakytumei, būsimų dainų švenčių pranašas.
Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. surengta Kaune, chorai atliko 22 liaudies ir 14 lietuvių kompozitorių dainų. Jurbarkui atstovavo Lietuvių katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ choras, vadovaujamas Jono Pociaus. Jau minėtoje knygoje išvardintos ir pavasarininkų choristų pavardės bei teigiama, kad būta Jurbarke ir daugiau chorų.
Ąžuoliuko sodinimo iškilmės pradžioje nuskambėjo daina „Bijūnėli žalias“ iš pirmosios dainų šventės repertuaro. Dainavo Jurbarko kultūros centro moterų chorai „Lelija“ ir „Saulė“. Abu šie kolektyvai – 100-metį mininčios šventės dalyviai.
Šiųmetėje dainų šventėje Jurbarko r. savivaldybei atstovaus 23 meno mėgėjų kolektyvai. Daugiausia jurbarkiečių pasirodys šokių dienos „Amžių tiltais“ programoje – 191 dalyvis ir dainų dienoje „Kad giria žaliuotų“ – 145. Būsime ir folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ programoje, ir teatro dienoje „Esaties lieptais“ bei pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerte „Vario audra“.
Iš viso liepos pradžioje Vilniuje vyksiančioje šventėje dalyvaus 416 saviveiklininkų, o su vadovais (26) ir lydinčiaisiais (10) Jurbarko r. savivaldybės delegaciją sudarys 452 asmenys.
Susirinkusiuosius į Jurbarko kultūros centro surengtą Kultūros dienos renginį pasveikino savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Dainų šventės 100-mečio ąžuoliuką kartu su meru sodino iškilūs mūsų krašto kultūrininkai ir kultūros kūrėjai: Konstantino Glinskio teatro aktorė mokytoja Birutė Skandūnienė, kompozitorius, pedagogas, muzikantas ir Jurbarko Garbės pilietis Kęstutis Vasiliauskas bei šio renginio vedėjas režisierius, kuriam yra tekę režisuoti ir respublikines dainų šventes, Gintaras Zareckas.
Padėkota Jurbarko miškų urėdijai už ąžuoliuką, specialiai parinktą, kurio kamienas šakojasi į tris puses, tartum simbolis Jurbarko trijų lelijų ir trijų mūsų miesto upių – Nemuno, Imsrės ir Mituvos.
Ąsotis su visų trijų upių vandeniu keliavo per rankas kultūros įstaigų ir meno mėgėjų kolektyvų vadovų, kurie pirmieji pagirdė pasodintąjį ąžuolėlį, kad prigytų, augtų ir stiprėtų.
Jurbarko r. savivaldybėje veikia 8 kultūros įstaigos: Eržvilko, Jurbarko, Klausučių, Veliuonos ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrai, turintys 11 skyrių, Jurbarko viešoji biblioteka ir 24 jos filialai, Jurbarko krašto muziejus ir 4 jo padaliniai bei Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras. Kultūra veši, bujoja, ir visi kultūrininkai vienaip ar kitaip paminėjo Pasaulinę kultūros dieną.
Beje, mūsų šalies kultūros ministras visai prieš pat balandžio 15-ąją rekomendavo švęsti ne kultūros, o meno dieną. Mat ankstesnis pavadinimas siejasi su valstybe, kurios pavadinimą, kaip neseniai išsireiškė viena mūsų krašto kultūrininkė, neskanu tarti.
Pasaulinę meno dieną yra paskelbusi UNESCO pagal italų dailininko, architekto, mokslininko, poeto Leonardo da Vinci gimtadienį – jis gimė 1452 m. balandžio 15 d.
Ąžuolo sodinimo ceremonija užbaigta K. Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos“, vedant pačiam maestro. Skambėjo gražiai ir garsiai. Bet galėjo ir garsiau, jei tame laiku (18 val.) ir neprailgusiame renginyje gausiau būtų dalyvavę ir miestiečiai. Dabar gi dalyvavo, galima sakyti, tik tie, kam priklauso – pagal protokolą ar pareigas. Dar choristės, žinoma, nes meno mėgėjų kolektyvų dalyviai – visada, kur tik reikia. Tad ir kyla klausimas, ar tikrai, kaip kad sakė ir meras, kultūra yra tautos identitetas, yra tai, kas mus jungia ir vienija?
