Sveiki!Su jumis, vaikai, sveikinuosi aš, Smalsutis. Tikiuosi, nė vienas nesergate, antraip gal turėčiau sakyti – sveiki ir sergi?Ar žinote, koks didžiausias žmogaus turtas? Sveikata! Sako, kad jei nori būti labai turtingas, turi nuo mažens tą turtą kaupti. Chm, iš kur čia jo gavus? Besmalsaudamas išgirdau, kad Girdžiuose trykšta sveikatos šaltiniai. Skubu – semsiu pilnomis rieškutėmis.
„Sveikatos šaltiniai” – taip vadinasi Girdžių pagrindinės mokyklos mokinių vasaros stovykla. Margą stovyklautojų būrį iš tolo pamačiau miestelio centre – kartu su mokytojomis Janina Ručinskiene, Irena Jasiulyte ir Virginija Pinaitiene jie vaikščiojo po vešintį ir klestintį parką. Stovyklautojus vedžiojo, rodė ir pasakojo agronomė Jūratė Šedauskienė.
Agronomė pažįsta kiekvieną šio parko medį ir krūmą, nes daugumą jų prieš 30 metų pati sodino. Bet yra čia ir senesnių medžių, nes parkas pradėtas sodinti kur kas anksčiau. Kanadinė pušis jau penkiasdešimt metų čia auga.
Augalų Girdžių parke – nesuskaičiuojama daugybė. Auksinis lietus, svyruoklė akacija ir svyruoklis gluosnis, kūginis ąžuolas, graikinis riešutas… Onutė nusiskynė kiekvieno po lapelį, Rapolas jai padėjo – suskaičiavo per 50 skirtingų, bet kitoj rankoj dar antra tiek – ir skaičių pametė.
„Miltuotasis šermukšnis – iš Švedijos, jo labai skanios uogos, gyvatšakė eglė, užaugusi iš sodinuko – vešli, o iš sėklų – prastesnė. Totorinio klevo lapai rudenį nusidažo gražiomis spalvomis”, – veda ir rodo agronomė, o vaikai glosto švelnius lapelius ir aikčioja iš grožio ir nuostabos, kad jų parke tiek įvairovės.
Žagrenis Amerikoje išauga medžiu, o pas mus – tik krūmas. Kedrinė pušis džiūsta, nes jai Girdžiuose per šilta. Prieiname platanlapį ir uosialapį klevus, kedrinę pušį, kuri brandina valgomus riešutus, sedulą, erškėtį, kurio vaisiai – nepamainomas vitaminų šaltinis, putiną ir kadagį – tą, kurio šakelę nešamės į bažnyčią per Verbas. Kadagys – vienintelis spygliuotis, auginantis ne kankorėžius, bet uogas. Kadagiai mėgsta smėlėtą, nederlingą dirvą, kur kiti augalai nenori augti, ir auga pamažu, gyvena net iki 1000 metų.
„Tują XVI a. Anglijos karalienei atvežė dovanų iš Šiaurės Amerikos. Taip tuja paplito Europoje, dažna ir prie lietuvių sodybų. Čia auga balzaminis kėnis – jo labai brangūs sakai, iš jų daro mikroskopams stiklus. Pažiūrėkit, kokie mėlyni kankorėžiai jo viršūnėje”, – rodo agronomė Jūratė, ir mes užverčiame galvas į dangų. Dar veda prie kanadinės cūgos. „Po cūga indėnai rūko taikos pypkę, galite ir jūs, vaikai, ateiti čia susitaikyti”, – sako agronomė, o aš pamanau, kad geriausia yra nesipykti, parko takeliais vaikščioti su bičiuliais.
Pasivaikščiojimą po parką baigėme prie žydinčio tulpmedžio. Atvažiuokite ir jūs į Girdžius – ne tik medyje žydinčių tulpių pamatysite.
O kur šaltiniai? – girdžiu jūsų klausimą. Braidykit po rasotą žolę, ganykite akis po vešlius medžius ir pievas, giliai įkvėpkite gaivaus miškų ir pievų oro, kasdien sužinokite ir išmokite ką nors naujo – tai ir yra patys tikrieji sveikatos šaltiniai.
Smalsutis
