Balandžio 26-ąją iš Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukos į Smalininkus pajudėjo nematytas vandens traukinys – keleto laivų traukiamas milžiniškas pontonas. Jis taps vietos bendruomenės gaivinamo Smalininkų uosto infrastruktūros dalimi. Todėl šį sezoną čia galės švartuotis gerokai daugiau laivų, kurių dalis – plukdymo paslaugas teikiantys verslai.
Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas neslepia džiaugsmo dėl atgyjančio uosto, tačiau yra atviras – jei ne vietos bendruomenės noras, lėšos ir darbas – padaryti to, kas padaryta – nebūtų pavykę. O bendruomenė prisideda visomis išgalėmis, nes mano, kad uosto atgaivinimas yra neatskiriamas nuo Smalininkų gyvybės ir klestėjimo.
Atgyja visoje Lietuvoje
Nors šių metų laivybos sezonas šalyje oficialiai prasidėjo kovo 20-ąją ir tęsis kol laivams plaukioti leis gamtos sąlygos, Jurbarke laivų varikliai suriaumojo gegužės 2-ąją. Šiandien čia atidarytas Mažųjų laivelių prieplaukos sezonas.
Šiemet eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis išaugo iki 500 km, tai yra 20 km daugiau nei praėjusiais metais. Lietuvoje registruotų laivų skaičius taip pat džiugina – per pastaruosius metus jis padidėjo dar 500, o dabar siekia jau 28 tūkstančius.
Šį sezoną vidaus laivyba pasitinka su žiemos metu pasiektu krovinės laivybos rekordu, o Kauno uostas plečiasi, siūlydamas modernias degalines ant vandens. Be to, pristatyta patobulinta ir dar patogesnė vandens kelių navigacinė programėlė „WAVE“, kuri palengvino laivavedžių kasdienybę.
Laivybos populiarumui per šalį ritantis cunamiu, aiškios ir problemos – uostai gali priimti tik nedidelę dalį laivų. Kitus kapitonams tenka laikyti kur tik papuola. Su panašia situacija susiduria ir Jurbarko krašto laivininkai. Esamos Mažųjų laivelių prieplaukos rūbas jau seniai išaugtas – čia laikyti laivus nori gerokai daugiau laivavedžių nei yra vietų, o ir priimami tik laivai iki 10 metrų ilgio.
Pastatė patys
Į Smalininkų uostą atkeliavęs pontonas – ilgai laivininkų lauktas. Prie 30 metrų ilgio prieplaukos netrukus turėtų atsirasti keturi laivų švartavimui skirti pirštai. Pasak R. Almino, prie pontono galės prisišvartuoti 10-11 laivų, kurių dalis dideli ir tinkami plukdyti turistus.
„Matome, kad laivų daugėja, laivininkų bendruomenė plečiasi, laivybos kultūra irgi auga ir yra puoselėjama. Todėl Smalininkų bendruomenė mato didžiulį potencialą atgaivinant uostą“, – sakė R. Alminas.
Seniūnas sako, kad pagrindiniai laivybos puoselėtojai Smalininkuose yra Nerijus Gurklys, Antanas, Deividas ir Artūras Girdžiai, Svajūnas Antanaitis ir dar keletas kitų entuziastų. Prieplauka – ne vienintelis šios kompanijos darbas, dar pernai bendromis jėgomis buvo įrengta laivų nuleidimo vieta, sutvarkytos uosto prieigos, padaryta daugybė kitų, ne visada matomų, darbų.
„O ką darysi – negi akis užmerksi ir paliksi likimo valiai? Mums gi nėra tas pats, kas bus su Smalininkais, su laivyba. Juk šitas kraštas visada buvo neatsiejamas nuo laivų. Plaukiojo tėvai, plaukiojo seneliai, dabar plaukiojam mes. Todėl visi su bendraminčiais ir padedame kiek galime, skiriame tam savo laiką ir lėšas“, – sakė N. Gurklys.
Būtent šio verslininko įmonėje ir buvo pastatytas Nemunu plukdytas pontonas, o šiuo metu gaminamos trūkstamos prieplaukos dalys.
Potencialas – didžiulis
R. Alminas, kuris pats yra kapitonas, neabejoja, kad būtent Nemune vis labiau kunkuliuojanti laivyba ir sutvarkytas uostas yra raktas į Smalininkų atgijimą. Tačiau pripažįsta, kad bendruomenės jėgų, jei prie uosto atgaivinimo neprisidės savivaldybė, pasiekti sėkmę neužteks.
„Dabar svarbiausia yra uostą išvalyti, pagilinti. Savivaldybė tam ruošiasi skirti lėšų. Taip pat yra kuriama reikalinga infrastruktūra. Jei uostas bus pagilintas, jame galėtų atsirasti iki 100 vietų laivams, o tai jau pakankamai didelis skaičius, kad jį administruoti imtųsi verslas. Mes tuo tarpu turime pasirūpinti, kad būtų laivininkams reikalinga elektra, vanduo, nuotekos ir t.t. Taip pat, kad uostas taptų žiemos uostu, kur laivai būtų laikomi visą sezoną“, – pasakojo seniūnas.
Daugybę laivininkų pažįstantis ir dešimtis uostų bei jų gyvenimą matęs vyras sako, kad uostas ir laivų laikymas visus metus būtų tik dalis Smalininkų sėkmės recepto. Patirtis rodo, kad į uostą atkeliauja ne tik laivai, bet ir jų savininkų gyvenimai.
„Laivuose, kai jie stovi uoste, niekas nemiega. Todėl net neabejoju, kad Smalininkuose būtų nupirkta dalis dabar laisvo nekilnojamo turto – tiek butų, tiek namų. Jokia paslaptis, kad laivininkai yra pasiturintys žmonės, jie savo namus tikrai tvarkytų, remontuotų. Žinoma, čia visą laiką negyventų, gal tik per atostogas, gal šiltuoju metų laiku. Tačiau pasiturinčių žmonių atėjimas į bendruomenę neabejotinai smarkiai atgaivintų ir pačius Smalininkus“, – įsitikinęs R. Alminas.
Vis tik, kol uostas neišvalytas ir gylis nėra tinkamas laivams, laivyba turės apsiriboti uosto prieigomis. Tačiau net ir tuomet čia stovės tiek privatūs laiveliai, tiek turistams skirti laivai, kuriais bus galima pasiplaukioti tiek vietoje ar nukeliauti iki Nidos ir atgal.
Uostas, kaip ir kitos paslaugos bei pramogos, labai reikalingos Smalininkams siekiant kurortinės teritorijos statuso. O galimybę tapti patraukliu kurortu, jei pavyks įgyvendinti idėjas, seniūnija tikrai turi.
Lukas PILECKAS
matančios bendruomenės pasiekti užsibrėžtų tikslų tikrai nepavyktų.
