Per šildymo sezoną apsileidusių gyventojų namų kaminuose kilusias liepsnas gesinę ugniagesiai pavasarį turi kitokio darbo. Atšilus orams tradiciškai keičiasi populiariausių nelaimių sąrašas. Į lentelės viršų pakyla pievų gaisrai. Tačiau šiemet liepsnojančios atviros teritorijos tapo ne tik ugniagesių, bet ir rimtu ūkininkų galvos skausmu.
Vienu paskutinių žiemos sezono gaisrų akordu tapo didele nelaime galėjęs pasibaigti incidentas viename Jurbarkų daugiabutyje. Balandžio 9 d. apie 19.20 val. trijų aukštų name Dainių g. užsidegė nevalytas kaminas. Nesuvaldyta ugnis galėjo pridaryti didelės žalos devynių butų namui, tačiau viskas baigėsi gana laimingai – ugnis nuslopo išdegus kamine suodžiams.
„Kaminų neprižiūrintiems gyventojams skiriame baudas. Baudos skiriamos ir pagautiems žolės padegėjams. Tačiau mūsų tikslas ne bausti, o pasiekti, kad žmonės nebekartotų pavojų gyvybei ir gamtai bei turtui sukeliančių situacijų“, – sakė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Edvinas Šulcas.
Pasak pareigūno, pavasariniai žolės gaisrai beveik visada kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Tiesa, šiemet tokių gaisrų gerokai mažiau. Pernai iki šios dienos registruotas 21 pievų gaisras, šiemet – devyni.
„Pievos užsidega dėl neatsakingo elgesio. Tarkim, naktį į pirmadienį, 3.49 val., užsidegė pieva Skirsnemunės seniūnijoje. Tai tikrai nutiko ne dėl sausros ar žaibo – gamta buvo rami“, – sakė E. Šulcas.
Bijo dėl išmokų
Šiemet žolės gaisrai žmonėms ir tarnyboms gali pridaryti ne tik įprastų nemalonumų. Ypač neramu turėtų būti pievų turintiems ūkininkams.
Itin didelį atgarsį rajone sukėlė žinia, kad ugniagesiai Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA) perduoda kiekvieno žolės gaisro koordinates. Tai reiškia, kad tokiems gaisrams kilus deklaruotose ūkininkų pievose, išmokas jie gali prarasti arba gauti gerokai mažesnes.
„Nacionalinė mokėjimo agentūra mūsų paprašė pateikti duomenis, mes tą ir darome. Paskui jau jie aiškinasi su ūkininkais, kiek, kokių pievų degė, ir ką daryti su išmokomis. Iš šiemet kilusių devynių gaisrų tik vienas buvo ūkininko žemėje, visi kiti – valstybinėse pievose“, – sakė pareigūnas.
Ugniagesys tikina, kad problemos su NMA gresia tik netvarkingiems ūkininkams, nes nupjautos pievos paprasčiausiai nedega.
Tačiau Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas mano, kad naujoji tvarka neteisinga ir gaišinanti brangų ūkininkų laiką. Esą jie priversti tapti kriminalistais, gaudyti padegėjus, o nepagavus įrodinėti, kad ne patys uždegė savo pievas.
„Nė vienas ūkininkas savo pievų nedegina. Juolab kad prižiūrėtos, nupjautos pievos ir nedega. Tačiau per mano žemę eina griovys, jo iššienauti plikai nėra galimybės. Užteks, kad kažkas numestų nuorūką ir kils gaisras. Tuomet – lauk bėdos, eik, gaišk laiką, įrodinėk, kad ne tu pats padegei“, – nerimavo R. Jovarauskas.
Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas pripažįsta, kad tyčinių pievų padegimų gali pasitaikyti. Tačiau taip elgiasi tik nesąžiningi žmonės, kurie NMA deklaruoja laukus, bet juose nieko nedaro.
Kalbasi su žmonėmis
Priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininką E. Šulcą itin džiugina šių metų pirmųjų keturių mėnesių statistika, kuri rodo, kad bendras gaisrų skaičius sumažėjo beveik dvigubai. Pernai iki balandžio vidurio registruotos 43 nelaimės, šiemet – 23. Pašnekovas tikina, kad tokį rezultatą pavyko pasiekti nuolat bendraujant su rajono žmonėmis.
„Važinėjame per seniūnijas, aiškiname gyventojams, kaip elgtis, kaip saugiai deginti šiukšles, kitas atliekas, dalijame lankstinukus – kol kas su informacija apie gaisrus. Netrukus pradėsime aiškinti ir apie saugų elgesį vandenyje. Rezultatai tikrai neblogi, todėl ir toliau taip dirbsime“, – tikino E. Šulcas.
Supleškino namus
Kad žmonėms kartais gali trūkti paprasčiausių žinių, rodo ir kovo 29 d. Naciūnų k. (Seredžiaus sen.) kilęs gaisras. Atliekas deginusi moteris neįvertino vėjo, kuris žarijas nunešė iki ūkinio pastato ir jį padegė. Pastatas supleškėjo iki pamatų, sudegė ir jame buvęs traktorius bei daug ūkio, buities rakandų.
Panašus gaisras pernai kilo Eržvilke. Tuomet močiutės ūkinį pastatą sudegino į svečius atvykęs vaikaitis. Jaunuolis kieme sušlavė šiukšles ir bandė jas sudeginti. Nuo nesuvaldyto laužo kilo didžiulių nuostolių padaręs gaisras.
„Naciūnuose gyvenanti moteris apskritai labai rizikavo. Dalį žolės kieme ji pjaudavo, dalį, esančią aplink tvorą – degindavo. Todėl ir stengiamės dabar visiems išaiškinti pavojus, kad tokios nelaimės nepasikartotų“, – kalbėjo E. Šulcas.
Nepaisant skaudžiu pavyzdžiu tapusios istorijos, pastatų gaisrų mažėjo. Pernai sudegė aštuoni gyvenamieji statiniai, šiemet – šeši. Nuo trijų iki dviejų sumažėjo ūkinės paskirties pastatų gaisrų. Šiemet užregistruotas vienas gaisras gamybinėse patalpose. Pernai tokių nebuvo.
Šiemet ir pernai sudegė tiek pat transporto priemonių – po dvi. Abu gaisrai šiemet kilo dėl automobilinės dujų įrangos gedimų. Pernai automobilių gaisrai kilo dėl elektros instaliacijos problemų.
Neatsargus rūkymas pernai sukėlė 13, šiemet – keturis gaisrus. Kitoks neatsargus elgesys – atitinkamai dešimt ir septynis gaisrus.
Trys gaisrai šiemet kilo dėl įrenginių ir elektros instaliacijos gedimų. Vienas – pažeidus elektros įrangos eksploatavimo taisykles.
Lukas PILECKAS
