Šveicarijos banko UBS duomenimis, milijonierių skaičius Lietuvoje 2025 metais augo 8 proc. ir pasiekė 11,5 tūkst. Norint papildyti jų gretas reiktų kurti savo verslą arba ilgai ir nuobodžiai investuoti, sako LRT.lt kalbinti finansų ekspertai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pernai Lietuvoje atsirado 921 naujas milijonierius, teigiama UBS banko apžvalgoje.
- Norint tapti milijonieriumi reiktų pradėti savo verslą arba ilgai ir nuosekliai investuoti.
- V. Šimkaus teigimu, dviejų asmenų namų ūkis 1 mln. eurų turto galėtų sukaupti per 30 metų. Tam reiktų investuoti bent po maždaug 600 eurų per mėnesį (be būsto paskolos įmokų).
- Pastaraisiais metais Lietuvoje milijonieriais tapo savo darboviečių akcijų opcionais pasinaudoję samdomi darbuotojai.
„Daugeliui namų ūkių milijonas yra arčiau, nei jiems galėtų pasirodyti“, – sakė „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Tuo metu Jekaterinos Govinos teigimu, matyt, sunkiausias kelias tapti milijonieriumi Lietuvoje yra dirbti samdomą darbą.
„Tiesa, yra ir išimčių. Labai aukšto lygio vadybininkai arba geri pardavėjai atlyginimais nesiskundžia“, – pridūrė ji.
Be to, pastaraisiais metais milijonierių atsirado ir tarp akcijų opcionais pasinaudojusių lietuviškų bendrovių darbuotojų.
Gerai žinomi „Vinted“ ir „Revolut“ pavyzdžiai. Apie tai, kad tarp jų darbuotojų po akcijų pardavimo atsirado milijonierių LRT.lt yra sakę ir „Brolis Defence Group“ atstovai.
Sparčiausias augimas
Pernai Lietuvoje milijonierių skaičius augo sparčiausiai pasaulyje. UBS apžvalgoje teigiama, kad visoje Rytų Europoje fiksuotas 28 proc. gyventojų turto augimas. Palyginti, Vakarų Europoje jis siekė 17 proc.
„Didžiausias milijonierių (vertinant JAV doleriais) skaičiaus augimo tempas stebimas Rytų Europoje, pirmaujant Lietuvoje, kur jų skaičius per metus išaugo 8 proc., po jos seka Turkija, Latvija ir Vengrija, kurių augimo tempas viršija 5 proc.“, – dėstoma pasaulinio turto metinėje ataskaitoje.
Joje dar pastebima, kad, augant turtui, pasaulyje gilėja ir nelygybė.
„2025 metai buvo išskirtiniai. Asmeninis turtas visame pasaulyje išaugo daugiau nei 10 proc. – tai sparčiausias tempas per daugelį metų. Tačiau augimas buvo nevienodas: nors vidutinis turtas išaugo pastebimai, daugumoje rinkų medianinis turtas iš tikrųjų sumažėjo, o tai pabrėžia didėjančią atskirtį tarp turtingiausiųjų ir likusios visuomenės dalies“, – nurodė UBS ekonomistai.
Vytenis Šimkus | „Swedbank“ nuotr.
Tiesa, kaip pastebėjo V. Šimkus, Lietuvoje turto nelygybė yra kur kas mažesnė problema nei pajamų nelygybė.
„Iš dalies tai yra po Sovietų sąjungos griūties vykusios privatizacijos pasekmė. Tai lemia tai, kad labai didelė dalis visuomenės turi nuosavą būstą, o nekilnojamasis turtas visose visuomenėse sudaro liūto dalį.
Lietuviai turi daug NT. Net ir mažas pajamas gaunantys, į pensiją išėję žmonės turi savo nuosavą būstą, kas labai sumažina turtinę nelygybę. Žinoma, ilgainiui ji gali didėti, tai išeis iš pajamų nelygybės ir dėl to, kad vieni investuoja, o kiti ne“, – pridūrė jis.
Kaip uždirbti milijoną
V. Šimkus aiškino, kad spartų milijonierių skaičiaus augimą Lietuvoje lėmė keli dalykai.
„Viena vertus, labai sparčiai auga pajamos, NT kainos. Regionas išsiskiria savo augimu pastaraisiais metais. Kita dalis yra valiutos kursas, nes UBS viską skaičiuoja JAV doleriais, o ši valiuta pastaruoju metu labai stipriai nuvertėjo. Europiečiai santykinai tapo turtingesni pasaulio kontekste. Bendrai, kalbant apie Lietuvą, augimas pats sparčiausias, nors ir atsispiriame nuo žemos bazės“, – apibendrino „Swedbank“ atstovas.
Pašnekovas atsakė, kad greičiausias būdas tapti milijonieriumi yra sukurti savo verslą.
„Nors tai ir labai nepaprastas kelias pasiekti didelį turtą. Taip stipriai rizikuojant, bet galima pasiekti didelį rezultatą. Galima imtis iniciatyvos ir sukurti kažką savo.
Dar pastaraisiais metais Baltijos šalyse su visais „vienaragiais“ atsiranda toks kelias kaip opcionai. Tai kapitalo dalinimasis su darbuotojais. Žinoma, tai paliečia nedidelę visuomenės dalį, dirbančią specifiniuose sektoriuose“, – sakė jis.
Apie verslo kūrimą kalbėjo ir projekto „Inwest“ steigėja J. Govina.
„Tiesiausias kelias, nors ir mažai kam pasiseka, yra savo verslo kūrimas. Žinoma, tas verslas turėtų būti globalus, t. y. ne kojinių mezgimas. Deja, iš kojinių mezgimo rankomis milijono nepadarysi“, – sakė ji.
Jekaterina Govina | D. Umbraso / LRT nuotr.
Investavimo formulė
V. Šimkus LRT.lt sakė, kad milijonieriumi gana nesunkiai galima tapti tiesiog ilgai investuojant.
„Turbūt tvariausias ir nuobodžiausias kelias milijono link yra toks, kokį matome JAV ir kitose Vakarų šalyse. Tiesiog žmonės visą gyvenimą investuoja, turi namus, juos „išsimoka“ ir per ilgą karjerą sukaupia pakankamai nemažai turto“, – paaiškino jis.
Ekonomisto teigimu, eilinis lietuviškas namų ūkis, kurio nariai uždirba du vidutinius darbo užmokesčius, investuodamas po 20 proc. pajamų per mėnesį, 1 mln. eurų turto gali sukaupti maždaug per 30 metų.
„Tai toks nuobodus, bet daug disciplinos reikalaujantis kelias. Nedarant kažkokių labai didelių klaidų, tiesiog įsigyjant būstą ir nuosekliai investuojant, didžioji dalis tokias pajamas uždirbančių namų ūkių turėtų peržengti milijono ribą. Ypač atsižvelgus į infliaciją, bet net ir skaičiuojant šiandienine euro verte, daugeliui namų ūkių milijonas yra arčiau, nei jiems galėtų pasirodyti“, – sakė V. Šimkus.
J. Govina pastebėjo, kad kai kurie Vilniaus senamiestyje, kituose prestižiniuose rajonuose arba gerose pajūrio vietose NT turintys lietuviai gali net nežinoti, kad jau yra milijonieriai.
„Žinoma, tai turtas, kuriame jie gyvena, tai turbūt neplanuoja jo vertės realizuoti. Be to, dar klausimas, ar milijonas yra ta kartelė, kuri labai daug parodo“, – sakė ji.
Akcijos | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ar galima milijoną uždirbti iš spekuliavimo NT ar kriptovaliutomis?
„Tai taip pat, kaip ir su kazino. Galima ten nuėjus daug išlošti, galima nusipirkti loterijos bilietą. Tačiau yra labai daug žmonių, kurie nueina į kitą pusę, t. y. viską, ką turi, pralošia. Tai nerekomenduočiau“, – patarė J. Govina.
Galiausiai, pasak finansų ekspertės, sukauptas kapitalas žmogui reikalingas ne savaime, o kaip tam tikras saugumo užtikrinimas.
„Tiesiog žmonės siekia jaustis saugiai. Tas pinigų turėjimas, investicinis krepšelis ar NT, kuris generuoja pasyvias pajamas, yra tai, kas žmogui suteikia galimybę rinktis. Rinktis dirbti samdomą darbą, eiti tarnauti valstybei, galbūt savo verslą pradėti.
Ar racionalu tik taupyti ir investuoti, o visa kita aukoti, neleisti sau nieko pirkti – tik būtinas išlaidas? Nežinau, ar žmogus atsisakydamas visų malonumų norės to milijono? Gal sulaukus 50 metų ir tos sveikatos nebus tiek daug?
Galbūt ir noro nebus daryti tuos dalykus, kuriuos norėjai būdamas 20 ar 30 metų amžiaus? Visur yra sveiko proto balansas. Žinoma, kiekvienam jis susikerta skirtingame taške“, – komentavo pašnekovė.
