Liucija Lukošiūtė auga muzikalioje vadžgiriškių šeimoje, tačiau trylikametei labiausiai patinka piešti. Jos piešinių galima pamatyti internete adresu „Lu piešiniai“ – tokia, pasak Liucijos, patogi galerija: ateini, kada nori, ir žiūri, jei patinka.
Pieštukas ir bloknotas, didesnis ar mažytis, visada kartu su ja – tai Liucija, kuri mėgsta piešti. Kai turi idėją, reikia ją dėti ant popieriaus. O idėjos ateina iš aplinkos. „Išgirdus kokią dainą galvoje atsiranda paveikslėlis, pamačius įdomiai apsirengusį žmogų kyla idėja, gražios gėlės lauke – norisi jas nupiešti. Iš visko gali atsirasti piešinys“, – sako Liucija.
Bet gėlių ji nekopijuoja, o piešia, kaip norėtų, kad jos atrodytų, pagražina savaip, tikrovę perleidžia per savo vaizduotę. „Kai turi idėją ir bandai ją nupiešti, piešinys, o ir pati idėja, keičiasi. Pavyzdžiui, norėjau nupiešti pelytę, o kartu atsirado – ir kur jinai, ir kas ji, ir kas su ja. Pelytė liko antram plane… – pasakoja trylikametė ir atverčia eskizų bloknotą. – Nežinau, kas čia yra.
Vakar sapnavau ir nupiešiau, galbūt kažkas pavyks. Nes būna, tikrai būna, kad nepavyksta, neišeina taip, kaip įsivaizdavau. Tada arba grįžtu prie to po kelių dienų, arba, jeigu ir tada nepavyksta, – tiesiog palieku, ir viskas.“
