Artėjantis šildymo sezonas dar vasarą sujudino malkų rinką. Malkų kainas gerokai įtakoja didieji malkinės medienos pirkėjai, mat ta pati mediena tinka ir malkoms, ir plokštėms, ir biokurui gaminti.
Palyginti su pernai lapkričio mėnesį buvusiomis malkų kainomis, dabar jos daugiau kaip 10 proc. didesnės. Manoma, kad ir toliau didės. Tad ar neateis laikas, kai dauguma gyventojų nepajėgs nusipirkti malkų? Juk per kelerius pastaruosius metus malkos pabrango dvigubai.
Jurbarko urėdijos miškuose pagamintų pirmos grupės – ąžuolinių, uosinių ir beržinių – malkinių rąstų vienas kub. m kainuoja 122 Lt be PVM (toliau visos kainos nurodytos be PVM). Antros grupės – pušinių, juodalksnių malkų – 96 Lt; eglinių, drebulinių ir baltalksnių malkos – 94 Lt už kub. m. Kainą gyventojams dar gerokai padidina krovimas ir vežimas, malkų ir paslaugų PVM (plius 21 proc.).
Urėdijos vyriausiasis inžinierius Vidmantas Šidlauskas patikino, kad rajono gyventojai neturėtų pajusti malkų trūkumo, nes pakilus medienos kainoms, miško ruošos darbai pagyvėjo ir privačiose valdose – padidėjo malkų pasiūla, įvairesnės ir kainos. Privatininkai siūlo ir kaladėmis supjaustytų, ir sukapotų malkų. Tad pasirinkimas nemažas.
Tačiau urėdija išlieka stambiausia malkų tiekėja gyventojams ir įmonėms, o rajono biudžetinėms įstaigoms kasmet paliekamas apie 8 tūkst. kub. m malkų rezervas.
Kasmet nenukirstu mišku gyventojams parduodama apie 15 tūkst. kub. m malkų, kurias pirkėjai sanitariniuose kirtimuose gaminasi patys. Turintiesiems sveikatos, laiko, technikos ir gyvenantiems arčiau miško – tai galimybė apsisaugoti nuo kasmet didėjančių kainų ar net užsidirbti.
Apie malkų įsigijimo galimybes urėdija paskelbia spaudoje, nurodo girininkijose planuojamų kirtimų dydžius. Stačio miško pirkėjams tereikia atvykti į girininkijas ir susitarti. Girininkijos darbuotojai paženklina kirstinus medžius ir išduoda leidimą kirsti. Jame nurodytas kirtimo ir malkų išvežimo laikas, atskiro dokumento medienai išvežti nereikia.
Malkoms parduodamo nenukirsto miško kaina, palyginti su rąstų kaina, žymiai mažesnė – pagal medžių rūšį, kub. m kaina svyruoja nuo 7 iki 24 Lt.
Nebrangiai galima pasigaminti malkų ir jau iškirstose biržėse: stambesnių kirtimo atliekų vienas kub. m kainuoja 30 Lt, o už tokį pat šakų kiekį tereikia mokėti tik 5 Lt. Paprastai kasmet iš kirtimų atliekų parduodama apie 2 tūkst. kub. m malkų.
Malkų kainą gerokai padidina jų atvežimo kaštai. „Mūsų medvežės pritaikytos dirbti miške, medieną gabenti trumpus atstumus į laikinus sandėlius, tad naudoja daugiau negu kiti sunkvežimiai kuro, – sako V. Šidlauskas. – Tokio pat galingumo kitų sunkvežimių varikliai žymiai ekonomiškesni nei specialių medvežių. Tačiau transporto paslaugas teikiame, o pirkėjai gali rinktis mūsų ar kitų vežėjų paslaugas.“
Daugiausia malkų parduodama Panemunės, Balandinės, Kalvelių girininkijose, mat jose daugiausia kertama miško, susidaro daugiau atliekų, kurios domina ne tik gyventojus, bet ir stambesnius medienos pirkėjus. O jie dažnai įtakoja ir kainas. Pasak V. Šidlausko, šiemet urėdijai nustatytas planas rinkai pateikti 8 tūkst. kub. m biokuro – šakų, medžių viršūnių, kurios anksčiau būdavo deginamos miške ar paliekamos supūti. Per pirmą pusmetį paruošta apie 2 tūkst. kub. m atliekų. Didžiausias užsakovas yra UAB „Timbeks“ – viena didžiausių medienos prekybos įmonių Lietuvoje, tiekianti ir susmulkintą biokurą.
Brangstant iškastiniams ir importuojamiems energetiniams ištekliams, vis daugiau dėmesio skiriama biokurui. Pirmiausia žvalgomasi į miškus, nes kol kas iš jų paimti kirtimų atliekas paprasčiausia ir pigiausia. Tam palanki mūsų miškų susisiekimo infrastruktūra ir taikomos technologijos. Tačiau, pasak V. Šidlausko, be suderinto aiškaus plano sparčiai plėtojant katilines, kuriose šilumai gaminti naudojamas biokuras, greitai Lietuvos miškai nepajėgs patenkinti augančių poreikių, o gyventojai neįstengs nusipirkti žymiai pabrangusių malkų. Tad jau dabar būtina ieškoti papildomų biokuro išteklių.
V. Šidlausko įsitikinimu, žymią dalį biokuro galėtų pagaminti žemės ūkis – dalyje menkaverčių plotų būtų galima įveisti sparčiai augančius krūmus, kurie per kelerius metus taptų atsinaujinančio biokuro ištekliais.
Geriau būtų galima panaudoti ir medienos apdirbimo atliekas. Tačiau tai ne urėdijų, atsisakiusių pirminio medienos apdirbimo cechų, koks anksčiau buvo ir Jurbarke, Striplaukyje, o privataus verslo objektas.
Keičiantis medienos apdorojimo technologijoms, biokuro pirkėjai taip pat kelia naujus reikalavimus. Anksčiau pakakdavo kirtimuose šakas sudėti į valksmus, tiesiai iš kurių pirkėjai su savo technika susmulkindavo šakas. O dabar pageidaujama, kad šakos būtų sudėtos į dideles krūvas. Tokia technologija, pasak V. Šidlausko, nusižiūrėta Latvijoje, kur miško kirtimo atliekos ne tik kraunamos į dideles krūvas, bet ir apdengiamos tvirta medžiaga, kad nemerktų lietus. Padžiūvusias šakas lengviau perdirbti, sausesnis kuras duoda daugiau šilumos.
Šlapiuose miškuose medkirtės klimpsta, tad vienintelis būdas išvažiuoti – po jų ratais kloti šakas. Dalis jų supūva, nes biokuro ruošėjai nenori žemėtų šakų. Pasak V. Šidlausko, švariai išvalyti kirtaviečių nereikia, nes sertifikuotuose valstybiniuose ūkiniuose miškuose dalis medienos tyčia paliekama supūti – to reikia natūraliai atsinaujinti miško paklotei, dirvai pasipildyti maisto medžiagomis ir biologinei įvairovei palaikyti.
Miškininkas tvirtina, kad šiuo požiūriu nuomonės išsiskiria: biokuro gamintojai siekia, jog kirtavietės būtų švariai sutvarkytos, surinkta kuo daugiau medienos atliekų, nes taip ekonomiškiau. Tuo tarpu miškininkai tvirtina, kad toks siekis prieštarauja Europos Sąjungos šalių sertifikuotuose miškuose nustatytiems biologinės įvairovės palaikymo reikalavimams. Tad stebėtis tariamu miškininkų „aplaidumu“ nevertėtų. Miškininkų tikslas – miškuose tvarkytis taip, kad jie tarnautų ne tik dabartinei, bet ir būsimoms kartoms.
Kasmet malkos tik brangsta. Jų kainas įtakoja plokščių ir biokuro gamintojai. Kuo daugiau reikės biokuro didžiosioms miestų katilinėms, tuo greičiau gyventojams gali ateiti laikas, kai jie bus priversti rimtai susirūpinti, kaip įsigyti kelis pagalius nameliui pasišildyti.
Vincas Kriščiūnas
