Prie Nemuno prisiglaudę Smalininkai ir Viešvilė žmonių gyvenimo būdu šiandien niekuo nesiskiria nuo kitų rajono vietovių, ir visgi istoriškai tai visai kitoks kraštas. Mažojoje Lietuvoje šimtmečius gyveno Prūsijos skalviai, vėliau pradėję vadinti save lietuvninkais. Karai, emigracija ir trėmimai išnaikino šio krašto senbuvius, bet likę jų vaikai su pasididžiavimu prisimena savo istorines šaknis. Ir kuo stipriau į jas kimbasi, tuo įdomesnis darosi šis vokišką braižą ne tik architektūroje, bet ir žmonių gyvenime išlaikęs kraštas.
Išsilavinę ir aktyvūs
Smalininkai ir Viešvilė panašūs dar ir tuo, kad abiejose seniūnijose gyvena nepaprastai aktyvūs, išsilavinę ir atsakomybę už savo kraštą jaučiantys žmonės.
„Tiek daug universitetinį išsilavinimą turinčių gyventojų, garantuoju,nėra nė viename kitame rajono miestelyje. O mes jų skaičiuojame dešimtimis – man atrodo, kad Smalininkai galėtų būti labiausiai išsilavinęs miestelis Lietuvoje“, – su pasididžiavimu apie savo krašto žmones kalba seniūnas Saulius Jarutis.
Miestelyje gyvenimas virte verda. Smalininkiečiai bene pirmieji rajone sukūrė kaimo bendruomenę ir ėmėsi įgyvendinti miestelį keičiančius projektus. Nebijodami rizikuoti jie patikėjo, kad bendruomenės pastatyta vėjo jėgainė ne tik apšvies miestelį, bet ir padės sutvarkyti aplinką, įgyvendino sumanymą paversti Smalininkus skulptūrų parku, neabejoja, kad privalo išvalyti ir atgaivinti senąjį Nemuno uostą, ir net norėtų įsirengti aerodromą.
Daugiau skaitykite laikraštyje.
„Šviesos” inf.
