Balandis – autizmo supratimo mėnuo. Mėlyna – autizmo spektrosutrikimo spalva. Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje jau antrusmetus rengiama šventė – į dangų kyla mėlyni balionai. Renginioiniciatorė – Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narėIrma Bielevičiūtė-Gegužienė, prieš dvejus metus šioje mokyklojesuradusi savo sūnums tinkamą aplinką ir geranoriškus pedagogus.
Už bendrystę
Autizmo supratimo ir tolerancijos diena Naujamiesčio progimnazijoje paminėta paskutinę prieš Velykų atostogas dieną. Saulės užlietame kieme susirinko mokiniai ir mokytojai, svečiai, o mėlynų balionų debesis puošė geranoriškumo ir draugystės kupiną šventę.Ant laiptų įsitaisė muzikos mokytojos Skirmutės Janulaitienės vadovaujamas ansamblis ir solistas Davidas, o jo brolis Gvidas dainininkams akompanuojančioje grupėje mušė būgnus. Šių berniukų su autizmo sutrikimo spektru mama I. Bielevičiūtė-Gegužienė jau antrus metus yra šio renginio iniciatorė. Tu nebijok, prieik arčiau, tegul širdis sušyla ir plaka dar stipriau“, – liejosi daina, mokytojos Evelinos Šauklienės vadovaujamos šokėjos skriejo kaip ant sparnų ir į dangų skraidino mėlynuosius balionus – vilties ir begalinės laimės ženklą.
Šventiškame siautulyje visi atrodė laimingi. I. Bielevičiūtė-Gegužienė dėkojo progimnazijos direktorei Almai Uznei, socialinei pedagogei Saulenai Lukšienei ir visai bendruomenei už bendrystę ugdant ypatingus vaikus. Dėkojo savivaldybės specialistei Zitai Tytmonienei ir kartu su ja mokyklos kiemelyje pasodino magnoliją. Padėkų nusipelnė ir neformaliojo švietimo mokytojai Gytis Gvozdas ir Rūta Šličkutė ir visi, kurie padeda Davidui ir Gvidui augti.
Rezultatas komandinis
Autizmo sutrikimo sindromas Lietuvoje gana dažnas, tačiau, kaip ir su kitokiais sutrikimais, nesusidūręs – nežinai. Taip buvo ir Irmai– pirmiausia šokas, paskui pasiry-žimas daryti viską, kad berniukaiugdytųsi ir taptų savarankiški. „Niekada nepasigailėjau, kadpasirinkau šią mokyklą, nors buvovisko“, – sakė I. Bielevičiūtė-Gegužienė. Pasak jos, pasiruošti irnusiteikti reikėjo ir mokytojams,berniukų bendraklasiams tekopaaiškinti, kodėl jų elgesys kitoks,kodėl jiems leidžiama ir tai, kaskitiems per pamoką negalima. O ypač svarbus, pasak Irmos, mokytojo padėjėjo vaidmuo. „Psichologiškai jiedu adaptavosi gerai ir gana greitai. Tačiau tonebūtų be mokytojo padėjėjų, irtokių rezultatų nebūtų. Gvidas ir Davidas turi po asmeninį padėjėją,nes tokia dėkinga situacija, kadjų klasėse nebuvo daugiau vaikųsu specialiaisiais ugdymosi poreikiais“, – pasakojo berniukų mama.Nepasikeitė ir jos nuostata, kadvaikų su specialiaisiais poreikiaisugdymui labai svarbus ir tėvųrūpestis, jų pastangos ir pagalba. „Šeima, mokykla, specialistai – taikomanda, kuri šiuo atveju gali pasiekti rezultatą. Kai vaikas gaunavisokeriopą pagalbą, rezultatai yrastulbinantys – mano vaikai gali būtipavyzdys, kiek su tokiu sutrikimugalima pasiekti“, – džiaugėsi I.Bielevičiūtė-Gegužienė ir pabrėžė,kad reikėjo ir vis dar reikia spręstiįvairiausias problemas. Sutrikimų daugėjaI. Bielevičiūtė-Gegužienė yraLietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė ir asociacijos „Auksinė begalybė“ steigėja. Pastarąją prieš ketverius metus, kai jaupati buvo nuėjusi kryžiaus keliusir žinojo, ko reikia vaikams su šiadiagnoze ir kas priklauso, įsteigėnorėdama skleisti žinią, padėti,patarti šeimoms, auginančiomsvaikus su šio spektro sutrikimais.
„Dabar mūsų asociacijoje apie 50 šeimų, bet statistika, kuriągavome iš Pedagoginės psichologinės tarnybos, rodo, kad vaikų suautizmo spektro sutrikimu daugėja. Prieš ketverius metus buvo 18,kuriems šis sutrikimas nustatytas,dabar jau 35 vaikai. Skaičiai auga.Tačiau yra labai daug nediagnozuotų vaikų, arba tokių, kurių tėvaipasirinkę kitokį kelią – jie nerodošios diagnozės ir atsisako reikiamospagalbos, reikiamo ugdymo“, – pasakojo asociacijos steigėja.
Galbūt kai kurie tėvai bijo, kad įrašas apie autizmo spektro sutrikimą vaikams pakenks ateityje. Tačiau, pasak Irmos, pakenkti gali ir specialaus ugdymo nebuvimas, gali būti sunku prisitaikyti prie aplinkos, darbo, žmonių. Ruošiasi startuiJau šių metų rugsėjį startuos įtraukusis ugdymas, užtikrinsiantis vaikų, turinčių su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių, įtraukimą į bendrą ugdymo sistemą. Bendrojo ugdymo mokyklos jau negalės atsisakinėti priimti negalios vaikų, ką teko patirti Gvido ir Davido mamai, nes neturinčios specialistų ar infrastruktūros.
Kaip rengiamasi įtraukiajam ugdymui, kalbinome Naujamiesčio progimnazijos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Loretą Undraitytę. „Yra kur tobulėti, nėra kada sustoti“, – sakė ji ir tikino, kad Naujamiesčio progimnazija įtraukiojo ugdymo idėją palaikė nuo pat pradžių.
„Prieš keletą metų buvo pradėta kalbėti, kad laukia pokyčiai, turėsim prisitaikyti. Kiekvienas skirtingas, kiekvienas reikalingas, turėsim pasistengti, kad kiekvienas įsilietų į mokyklos bendruomenę – mes tą idėją labai palaikėm“, – sakė atstovė mokyklos, kurioje ir dabar mokosi apie pusšimtį vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais.
Vaikų, kuriems specialistai nustato specialiuosius ugdymosi poreikius, pasak L. Undraitytės, daugėja: „Jau keletą metų pastebim, kad net į pirmas klases ateina mokinių, turinčių tam tikrus sutrikimus – matome tokių vaikų skaičiaus augimo tendenciją. Pradedant nuo bendrųjų mokymosi sutrikimų – skaitymo, rašymo, dė- mesio iki autizmo spektro sutrikimo. Jei priemonės, formos, kurias taikome ugdymo procese, neduoda rezultato, mokiniai patiria sunkumų, kinta jų emocinė būsena, atsiranda nenoras dalyvauti ugdymo procese – visa tai siunčia signalą, kad reikia kompleksinio vertinimo, ar vaikui reikia specialiojo ugdymo. Tokį vertinimą atlieka Pedagoginė psichologinė tarnyba.
“Naujamiesčio progimnazijoje, kurioje mokosi beveik 700 mokinių, specialieji ugdymosi poreikiai nustatyti 43 ugdytiniams. Pasak direktorės pavaduotojos ugdymui L. Undraitytės, sunku prognozuoti, ar nuo naujųjų mokslo metų tas skaičius padidės, tačiau reikia būti pasiruošus priimti vaikus ir su judėjimo negalia, kokių šiuo metu mokykloje nėra.
Įstatymais nepriviliosi
Sėkmingas įtraukusis ugdymas susijęs su mokytojais ir mokytojų padėjėjais bei pagalbos mokiniui specialistais ir saugia, įvairių poreikių vaikams pritaikyta infrastruktūra.
Naujamiesčio progimnazijoje šiuo metu dirba 8 mokytojo padėjėjai. Direktorės pavaduotoja ugdymui sakė, kad tai optimalus skaičius, atitinkantis specialistų rekomendacijas, ir džiaugėsi, kad visi etatai yra užpildyti.
Nes su švietimo pagalbos specialistais – liūdniau. Mokykloje dirba tik specialusis ir socialinis pedagogai, o psichologo ir logopedo etatai vakuoja. Prireikus prašoma Jurbarko švietimo centro specialistų pagalbos. Ar nesulaukia prie kaištų iš mokinių tėvų? „Neslepiam situacijos, ir tėvai gali apsispręsti, ar patikėti mums savo vaiką, ar ieškoti kitos įstaigos“, – sakė L. Undraitytė.
Specialistų ieškoma visais įmanomais būdais, problemos neišsprendžia ir savivaldybės finansuojamos studijos. Psichologų ir logopedų trūksta visos šalies ugdymo įstaigose, nors įstatymas numato, kad jie privalo būti. Tačiau įstatymais specialistų nepriviliosi.
Tik vizija graži?
Ugdymo aplinkos pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems vaikams reikalauja didelių lėšų.
„Kol kas neturime lifto ar keltuvo, bet esame pateikę paraišką regioninės plėtros projektui ir tikimės, kad finansavimas bus. Esame numatę įrengti automatines duris, tualetus neįgaliesiems kiekviename aukšte. Bet tai susiję su finansais“, – sakė Naujamiesčio progimnazijos direktorės pavaduotoja.
Paklausta, ar mokykla yra gavusi tikslinį finansavimą pasiruošti įtraukiajam ugdymui, pavaduotoja atsakė: „Kol kas, bent mano turimom žiniom, ne. Kiek gebėjom prisitraukti lėšų rašydami projektus, tiek ir turim. Dalyvaujam „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte, kurio viena iš sričių irgi yra įtraukusis ugdymas.
“L. Undraitytė prisimena gražią viziją ir pažadus: „Dalyvavau pirmuosiuose mokymuose dėl įtraukiojo ugdymo, vizija buvo graži, daug žadanti: bus ruošiami specialistai, bus skirtas finansavimas, bus didelė sklaida. Bet einant metams supratom, kad turim etatus, bet pretendentų juos užimti nėra, kad finansavimas neatėjo. Džiaugiamės bent galimybe rašyti projektus.
“Šventėje autizmo supratimo dienai irgi viskas gražu, visi laimingi. O kasdienoje? Pašnekovė sakė, kad mokykloje kiekviena diena nenuspėjama, ir tik bendromis visos bendruomenės pastangomis galima pasiekti, kad kiekvienas vaikas būtų suprastas ir priimtas.
