Mokslininkė pataria, kaip kovoti su invaziniais šliužais (1)

Sodininkai skundžiasi vis labiau plintančiais ir jų derlių niokojančiais invaziniais šliužais. Apgraužti augalai nyksta, o išnaikinti kenkėjus yra labai sunku. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Gritė Skujienė pabrėžė, kad dėl invazinių šliužų plitimo kalti patys žmonės, daugeliui trūksta sąmoningumo ir supratimo, kaip elgtis susidūrus su kenkėju.

Atsivežami iš egzotinių augalų parduotuvių

Mokslininkės teigimu, invazinius šliužus žmonės parsineša patys kartu su egzotiniais augalais. Lietuvos parduotuvėse trūksta kontrolės, todėl kartais su egzotiniais augalais namo parsinešame ir egzotinių gyvių.

„Šliužai arba jų kiaušinėliai atkeliauja su augalu, juo minta. Jeigu nėra karantino kokiems nors augalams, dažniausiai šliužių plitimo židiniai atsiranda sodybose, gėlynuose. Juos galima atsivežti ir su pavieniais augalais: šliužai dažnai prilimpa prie vazonų dugno, tokiu būdu jie jau turi aplinką, kurioje gali gyventi“, – kalba G. Skujienė.

Luzitaninis arionas (invazinis šliužas) / Vida Press nuotr.

Šliužai padeda apie 400 kiaušinėlių, tai reiškia, kad iš jų gali atsirasti mažiausiai 200 šliužų. Suaugę jie būna maždaug piršto dydžio, sveria apie 12 g, kartais ir daugiau, yra tamsiai rudų atspalvių, gali būti beveik oranžiniai. Jaunas invazinis šliužas dažniausiai yra pilkšvas arba permatomas ir gali būti panašus į vietinius šliužus, bet visada turi geltoną kraštelį.

„Invaziniai kenkėjai aktyviausi yra tada, kai atsibunda augalai. Šiuo metu, po lietaus jie poruojasi. Neseniai lankiausi Bukiškėse ir matėme paaugusius, beveik mažojo pirštelio šliužus besiporuojančius. Jie po mėnesio dės kiaušinius, kurie vystysis dar apie mėnesį. Kiekvienas šliužas deda po kelias dėtis, pirmoji dažniausiai būna labai maža arba atvirkščiai, pirma būna didžiausia. Iš viso šliužas jas gali padėti keturias“, – sako mokslininkė.

Šliužas yra augalėdis, jis ėda visus augalus, išskyrus spygliuočius, taip pat vengia tulpių, nors žmonės dažnai skundžiasi, kad pavasarį pasodinti svogūnėliai būna išėsti. Invaziniai šliužai itin mėgsta uogas ir salotas, bet gali valgyti viską, ką valgo žmogus, jie taip pat naikina ornamentinius augalus, įvairias gėles.

Žmonės patys kuria veisyklas

Šių pilvakojų moliuskų gali prisidauginti tiek daug, kad viename kvadratiniame metre bus apie šimtą dvidešimt. Kambario sąlygomis jie ilgai negyvena, sudžiūva. Šiltnamiuose šliužai karaliauja tol, kol nepasidaro labai karšta.

„Šliužai dienos metu turi slėptuves, yra aktyvūs atvėsus. Pavyzdžiui, Ispanijoje kartais žmonės jų eina ieškoti su prožektoriais naktį. Bet Lietuvoje to daryti nereikia, nes klimatas yra vėsesnis, todėl jie yra labiau linkę išlįsti ryte. Kai palaistome daržus arba lyja lietus, juos galima rasti visą dieną. Jie yra normalūs lauko gyvūnai, tokie pat kaip sraigės“, – sako G. Skujienė.

Luzitaninis arionas (invazinis šliužas) / Vida Press nuotr.

Kaip šliužų atsikratyti?

Mokslininkė pataria pastebėjus jų veisyklą, pirmiausia susitvarkyti kompostines, pirkti specialių nuodų, kiekvieną dieną vaikščioti ir juos rinkti rankomis. Jeigu žmogus nenaikina šio „augintinio“, jis gali būti baudžiamas apie 100 eurų bauda.

„Didžiausia problema yra tai, kad naikinimas nėra akylai kontroliuojamas – jeigu asmuo pastato automobilį netinkamoje vietoje, jis žino, kad gaus baudą. O pagauti žmogų, kuris nesiima priemonių, yra sudėtinga, nes negalima tiesiog įeiti į privačią teritoriją. Kol nepasikeis žmonių mąstymas ir požiūris, problemos išspręsti bus neįmanoma.

Pavyzdžiui, Bukiškyje žmonės skundžiasi šliužų invazija, o savivaldybė nieko nedaro. Mes jau pernai buvome apėję ir perspėjome, kad jie negali daryti kompostų – žmonės prabangiai gyvena, jie nusipjauna žolę ir viską meta už savo teritorijos. Paskutinio žygio metu mes būtent toje vietoje radome dvidešimt šliužų viename kvadratiniame metre. Jie sudės kiaušinėlius ir žmonės turės aktyvią invazinių šliužų veisyklą“, – aiškina G. Skujienė.

Matydama tendencijas, mokslininkė sakė, kad artimiausiu metu invazinių šliužų neatsikratysime – žmonėms tai paprasčiausiai nerūpi ir jie kuria vis daugiau židinių. Pavyzdžiui, Norvegijoje yra skelbiamos šliužų naikinimo savaitės, per šias dienas galima įeiti į svetimą teritoriją, žmonės dirba kartu ir taip naikina invazinius šliužus.