Ant aukšto Nemuno skardžio senos obels pavėsyje gaivu net ir įkaitusį vasaros vidurdienį. Apačioje ramiai teka upė, o plentu zuja automobiliai – be sustojimo, kaip ir mūsų gyvenimai, pilni nesibaigiančių reikalų. Bet sustoti verta, net jei tavo darbas – pats įdomiausias, kad pasimėgautum ir kitais savo dienų džiaugsmais. Todėl mokslininkė Alina SMALINSKIENĖ grįžta į gimtuosius namus Raudonėje – čia jos vasaros savaitgalių rezidencija, ramybės uostas.
Nuolatos mokosi
Alina Smalinskienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto profesorė, o Kardiologijos institute dirba mokslinį darbą.
„Mano sritis – labai sparčiai besivystanti genetika. Aš mokausi be sustojimo, nes kasmet – naujos technologijos ir naujos galimybės. Anksčiau daugiau dirbau mokslinį darbą, o dabar daugiau pedagoginį – norint kitus mokyti, irgi reikia labai daug mokytis“, – sako moteris.
Abi sritys susijusios – tobulinti šiuolaikinės medicinos galimybes ir mokyti būsimuosius medikus.
„Žmogaus genetinis kodas yra labai ilgas, labai sudėtingas ir labai tvarkingas. 99,9 proc. mūsų DNR yra identiška, tačiau apie 3 milijonai specifinių DNR skirtumų skiria mus vieną nuo kito, ir nuo jų priklauso išvaizda, elgesys, polinkis sirgti ligomis, atsakas į vaisto poveikį. Genai kaip matrica, kaip kodas, ir jei tame kode atsiranda mutacijos, geno koduojamas baltymas normaliai nefunkcionuoja. Molekuliniai metodai, leidžiantys nustatyti mutacijas, sukurti palyginti neseniai, tačiau labai plačiai taikomi tiek mokslinėse, tiek diagnostinėse laboratorijose. Nustačius mutacijas ir žinant žmogaus genotipą, galima numatyti riziką pasireikšti vienai ar kitai ligai, taip pat galima prognozuoti atsaką į gydymą. Tai gali visiškai pakeisti mediciną ir jau keičia – gydymas darosi individualus. Man tas darbas yra labai įdomus“, – sako mokslininkė, kartu su kolegomis atliekanti sudėtingus ir žmonijai svarbius tyrimus.
