Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos pirmokai jau pačią pirmąją rugsėjo dieną suprato, kaip labai mokykla jų laukė – taip pat, kaip ir jie nekantravo tapti pirmokais.
Mokytoja Laimutė Matukaitienė sutiko pirmokėlius šviesioje, didelėje ir šventiškai papuoštoje klasėje. Virš lentos šviečia saulytė, kad ir ūkanotą dieną pirmokėliams nebūtų liūdna ir tamsu. O ant lentos sužydo gėlės – bet tik šventės dieną, nes paskui vaikai toje lentoje rašys savo pirmąsias raides ir skaičius. Nuo sienų dairosi daugybė raidelių – ne visos dar pažįstamos, bet visos draugiškai sveikinasi ir kviečia susipažinti.
Daug naujų pažinčių vaikų laukia mokykloje, nes kas pažįsta raides, gali pažinti ir visą pasaulį! Pažinimo keliu pirmaklasį veda mokytoja, randanti atsakymą į kiekvieną jų klausimą, mokanti išspręsti dideles mažųjų problemas, o mažus jų džiaugsmus padaryti dideliais.
Smalininkų pirmokėlių klasėje prie sienos kabo ūgio matuoklė – tokia linksma, su įvairiausiais žvėreliais ir paukšteliais. Kol kas pirmokų klasėje aukščiausias – Arnas. Jis atsistoja prie matuoklės ir mokytoja Laimutė ištiesusi delną prideda prie 1,4 metro padalos, matuoklėje ties šia padala iškėlęs straublį didingai trimituoja drambliukas. Tačiau ne aukštas ūgis pirmokui svarbiausias. „Į mokyklą reikia eiti, kad viską sužinotum“, – sako Meda, o Paulius papildo: „Ir kad viską išmoktum.“
Pirmokai mokysis ir augs – kai kitą kartą susitiksime, jie bus žymiai ūgtelėję ir jau tikrai patys perskaitys „Vaikų trečiadienį“.
