Sausio 30-ąją 18 val. Jurbarko kultūros centre klausytojų laukia Julios ALEKSANDROS fortepijoninės muzikos rečitalis „Pasaulis Tavo sparnais“. Tai viena ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos fortepijono scenos asmenybių, savo kūryboje drąsiai jungianti klasiką, šiuolaikinę improvizaciją ir autorinę muziką.
– Esate įgijusi du magistro laipsnius – klasikinio fortepijono ir laisvosios improvizacijos. Kaip šios dvi kryptys šiandien susilieja Jūsų koncertuose?
– Klasikinė muzika mano gyvenime visuomet išliks pagrindu ir didžiausiu įkvėpimo šaltiniu. Net ir tuo metu, kai studijavau džiazo katedroje (vienerius metus) ar laisvosios improvizacijos katedroje – visą šį laiką skambinau ir klasiką, rengiau koncertus. Vienu metu supratau, jog galiu gyventi be džiazo – tuomet sugrįžau studijuoti klasikos.
Kalbant apie laisvosios improvizacijos studijas – nors mane labai domina improvizacija, tačiau akademinių studijų improvizacijos stilistika nebuvo artima mano sielai. Nors, atrodytų, laisvoji improvizacija turėtų suteikti atlikėjui visišką stilistinę laisvę, tačiau realybėje yra kiek kitaip. Šiuo metu į kiekvieną savo solinį koncertą įtraukiu bent vieną improvizaciją.
Dabar turiu visišką laisvę būti savimi. Šiais 2026 metais turiu svarbių planų muzikos srityje, kuriuos įgyvendinusi noriu skirti improvizacijai gerokai daugiau laiko.
– Koncertavote daugelyje šalių – nuo Europos iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Ar pastebite, kuo skiriasi skirtingų šalių klausytojai?
– Man gera koncertuoti bet kurioje pasaulio šalyje, bet kurioje vietoje, kur žmonės ateina klausytis muzikos atvira širdimi. Didelį įspūdį man paliko audringa publikos reakcija po mano pasirodymo legendiniame Niujorko džiazo klube „Birdland”. Amerikiečiai labai atvirai reiškia savo emocijas. Tą naktį jaučiausi lyg patekusi į tikrą Holivudo vakarėlį…
Tačiau niekados nepamiršiu ir kamerinių koncertų vaikų dienos centruose – (keliose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje) kaip vaikai su nuostaba klausėsi gyvos muzikos koncerto… Daugelis jų – pirmą kartą gyvenime. Kaip gera dovanoti jiems tokį stebuklą…
Arba… prieš keletą savaičių skambinau solinį rečitalį Visagine. Žmonės taip gražiai ir dėmesingai klausėsi… Buvo labai gera. Tad esu labai dėkinga visiems žmonėms, kurie atvyksta į mano koncertus.
– Jūsų repertuare dera klasika, kino muzika ir autoriniai kūriniai. Kaip formuojate koncerto programą, kad ji būtų artima klausytojui?
– Viskas vyksta spontaniškai ir natūraliai. Šiuo metu turiu gan platų repertuarą ne tik pasirodymams koncertų salėse, bet ir taip vadinamiems „gyvos muzikos vakarams”.
Formuodama koncerto programą, pirmiausia randu branduolį, aplink kurį formuoju visa kita. Kaip kūrėja, į programą visados įtraukiu savo kūrybos muzikos. Pastaraisiais metais taipogi aktyviai kuriu aranžuotes – tiek kino filmų muzikos, tiek ir įvairių šalių instrumentinės bei vokalinės muzikos. Dabar jau nebesutalpinu visų kūrinių, kuriuos norėčiau atlikti, į vieno koncerto programą. Tikiu, jog jei pati myliu šią programą – tuomet ji gali pasiekti ir klausytojų širdis.
– Lietuviška muzika dažnai skamba Jūsų koncertuose. Ką Jums reiškia M. K. Čiurlionio ar B. Dvariono kūryba šiandienos kontekste?
– M. K. Čiurlionis man yra artimas ne tik kaip kompozitorius, bet ir kaip menininkas, žmogus. Jo laiškuose artimiems žmonėms randu minčių, kurios labai atliepia mano sielai. Balio Dvariono kūryboje yra man brangių fortepijoninės muzikos kūrinių, kuriuos noriu, kad išgirstų publika – ypač tie klausytojai, kurie nėra susipažinę su šio kompozitoriaus kūryba. Lietuviška muzika – lyg gintaro gabalėliai, kuriais dalinuosi su užsienyje gyvenančiais žmonėmis.
– Programa „Pasaulis Tavo sparnais“ klausytojus kviečia į muzikinę kelionę. Kokią patirtį norite padovanoti Jurbarko publikai?
– Noriu padovanoti vidinės laisvės ir emocijų kupiną skrydį į muzikos garsų pasaulį, kuriame nėra ribų žmogaus fantazijai ir sielos polėkiui.
– Jau daug metų dėstote fortepijoną ir intuityvią improvizaciją. Ką, Jūsų manymu, muzika gali duoti žmogui kasdieniame gyvenime?
– Muzika paliečia žmogaus sielą lyg krikštas. Kuo labiau nuo pat vaikystės žmogus buvo paliestas muzikos – tuo gilesnį antspaudą ji palieka jame. Muzika lavina gebėjimą klausytis ir jausti mus supantį pasaulį, pastebėti detales, susikaupti, mąstyti… Šiais laikais, kai vyksta arši kova už mūsų dėmesį, muzika gali tapti tuo inkaru, kuris padeda gyvenime išlaikyti balansą. Intuityvi improvizacija, žinoma, labiausiai ugdo kūrybiškumą ir žmogaus laisvę būti savimi.
– Ko palinkėtumėte Jurbarko klausytojams, ateinantiems į Jūsų koncertą – kaip geriausia „ateiti“ į tokį muzikinį susitikimą?
– Svarbiausia – klausytojo atvira širdis.
Linkiu visuomet saugoti tikėjimą, meilę ir viltį. Ir ieškoti šviesos. (Net tuomet, kai aplinkui tamsu.) Ji tikrai yra.
panasi i ukrainiete