Kovo 5 d. Jurbarko kultūros centre nepriekaištingai suskambėjo senasis fortepijonas. Po ilgos kelionės ir daugybės pastangų jį atnaujinti, į sceną sugrįžo fortepijonas „Estonia“ – restauruotas ir pasiruošęs vėl džiuginti ir juo skambinančius, ir šių muzikos garsų pasiilgusius klausytojus.
Paveldas, kuris gyvas muzikoje
Fortepijonas „Estonia“ Jurbarko kultūros centre skambėjo nuo pat jo atidarymo 1979 metais. Per daugiau nei 40 metų šiuo instrumentu grojo ne tik vietiniai muzikantai, bet ir profesionalūs atlikėjai iš visos Lietuvos: kompozitorius Darius Lapinskas, Algimantas Raudonikis, estrados atlikėjas Vytautas Kernagis, Andrius Kulikauskas, džiazo atlikėjai Viačeslavas Ganelinas, Saulius Šiaučiulis. Šiuo instrumentu skambinta dainuojant operos solistams Virgilijui Noreikai, Vladimirui Prudnokovui, Eduardui Kaniavai, Vytautui Juozapaičiui, dainininkams Liudui Mikalauskui, Onai Kolobovaitei, Nijolei Tallat-Kelpšaitei. Juo grojo ir Vytautas Landsbergis, Česlovas Juršėnas, Andrius Mamontovas, Leonidas Donskis. Prieš savo jubiliejinį koncertą kelis klavišus paspaudė ir pats Antanas Šabaniauskas. Juo buvo lydimos šventės, festivaliai, įvairūs kultūriniai renginiai.
„Kartais turime daiktų namuose, kuriuos sudvasiname. Šis fortepijonas mums ne tik kaip daiktas, jis – mūsų draugas, mūsų bičiulis. Prie jo galima pasvajoti, su juo galima pasišnekėti, ne tik groti. Šis instrumentas buvo išskirtinis, nes kultūros įstaigai buvo prestižo reikalas turėti tokį prabangų instrumentą. Šis fortepijonas daug ką iškentė. Buvo ne tik renginių dalimi, bet kartais tapdavo ir kėde, staleliu, stalu, suolu, kopėčiomis netgi ir dviračiu, kai per seną spektaklį juo susėdę važiavo artistai. Buvo sulietas, kai prakiurdavo stogas, kartais aptaškytas vašku“, – pasakojo Jurbarko kultūros centro renginių režisierius Gintaras Zareckas.
Kaip ir kiekvienas instrumentas, fortepijonas ilgainiui pavargo – klavišai prarado jautrumą, mechanizmai susidėvėjo, o garsas tapo duslus. Nors laikui bėgant instrumentas buvo ne kartą derintas ir tvarkytas, visavertės restauracijos jis taip ir nesulaukė.
Restauruoti ar pirkti?
Kilus klausimui, ar geriau įsigyti naują instrumentą, ar atgaivinti senąjį, buvo atliktas kruopštus tyrimas. Pasirodė, kad naujo fortepijono kaina siektų nuo 120 000 eurų, o turimo restauracija 10 kartų pigesnė. Atsižvelgiant į instrumentui suteiktą kultūrinę vertę ir ilgametę istoriją, nuspręsta investuoti į jo atnaujinimą.
Jurbarko kultūros centro vadovai pradėjo ieškoti geriausių specialistų, kurie galėtų atlikti šį sudėtingą ir atsakingą darbą. Taip buvo atrasti broliai Benediktas, Motiejus ir Mykolas Bazarai – vieni geriausių fortepijonų restauratorių Lietuvoje.
Fortepijonas buvo išvežtas pernai, kovo 22 d. Iš pradžių buvo numatyta, kad restauracija bus baigta iki lapkričio, tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, jog reikia papildomos mechanizmų rekonstrukcijos. Tai reiškė ilgesnį laikotarpį ir didesnes išlaidas, tačiau kartu ir dar geresnę kokybę.
Kaip pasakojo instrumento restauratorius Mykolas Bazaras, mūsų Baltijos sesės Estijos fortepijonų gamybos tradicijos siekia jau 200 metų. Ten ir buvo pagamintas legendinis Jurbarko kultūros centro fortepijonas, tačiau laiko ir intensyvaus naudojimo žymės buvo jau labai stipriai pakenkę instrumentui.
Restauracija apėmė visapusišką mechanizmų atnaujinimą, klaviatūros jautrumo atkūrimą, rezonatoriaus taisymą bei korpuso estetinį atnaujinimą. Po šių darbų fortepijonas skambės taip, kaip kadaise – netgi geriau!
„Galima pagaminti naują fortepijoną, bet ne mažesnis stebuklas yra prikelti tai, kas jau buvo sukurta ir kad tai skambėtų ne mažiau nuostabiai ir grotų ne mažiau puikiai“, – sakė M. Bazaras.
Bendruomenė susitelkė
Visas šis procesas nebūtų įmanomas be bendruomenės pagalbos. Jurbarko kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rosita Maksimovienė sako, kad bendra restauracijos suma siekė 21 205,25 eurų, o surinkti tiek pinigų nebuvo lengva. Jurbarko rajono savivaldybė skyrė 15 000 eurų, o likusius – daugiau nei 6 000 eurų – surinko Jurbarko bendruomenė, rėmėjai ir kultūros centro lankytojai.
Per įvairius renginius, specialiai organizuotas paramos akcijas buvo suaukota 4 577,10 eurų. Likusią sumą – apie 1 600 eurų – skyrė pats kultūros centras. Kiekviena auka, net ir pati mažiausia, buvo nepaprastai svarbi – ji parodė, kad Jurbarko bendruomenei rūpi kultūra ir meno sklaida. Visas instrumento restauracijos organizacinis darbas buvo puikiai atliktas buvusios Jurbarko kultūros centro direktorės Aidos Bliundžiuvaitienės ir ūkio dalies vedėjos Skaidros Pažereckaitės.
„Kiekvienas, kuris prisidėjo prie šio instrumento restauracijos, parodė, kaip myli savo miestą, kiek svarbi jam yra kultūra. Manyčiau, tai buvo didžiulis socialinis eksperimentas, kuris tikrai pavyko ir parodė, kad mums reikia kultūros. Manyčiau, kad su šio fortepijono restauracijos pabaiga baigta Jurbarko kultūros centro renovacija. Šiandien tarsi atverčiame naują puslapį Jurbarko kultūriniame gyvenime“, – sakė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Antrasis gyvenimas
„Kas gali būti gražiau už renginį, kuris yra pavadintas „Jurbarko kultūros centro sugrįžimo koncertas“, – sakė Mykolas Bazaras.
Pirmasis restauruotu instrumentu sugrojo Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos fortepijono klasės mokinys Dovydas Mickevičius, kurį jau antrus metus groti moko mokytoja Jovita Misiūnienė. Tai buvo labai simboliška, nes Dovydas dar tik pradeda kelionę į muzikos pasaulį, o galbūt kažkada gros šiuo instrumentu jau būdamas aukšto lygio pianistu.
Grojo ir Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos mokytoja Rūta Šličkutė, kuri užaugo šalia šio instrumento, kadaise mokydamasi pati, o dabar – mokydama kitus. Instrumentą išbandė ir jurbarkietis Rytis Glinskas bei fortepijono restauratoriai broliai Bazarai.
Fortepijonui sugrįžus namo, Jurbarko kultūros centro kolektyvas iš visos širdies dėkoja visiems, kas prisidėjo įgyvendinant šį svarbų tikslą. Instrumentas vėl suskambėjo, skleisdamas kerinčias melodijas, vėl lydės koncertus, festivalius ir suteikdamas naujų galimybių Jurbarko muzikantams.
Ligita Gražulevičienė
