Vertimų gyventojai gins vienintelį kaimo gandralizdį (1)

Vertimai, Eržvilkas ir dar nežinia kiek vietų – taip galima pradėti istoriją apie tai, kaip „Jurbarko komunalininko“ darbuotojai griauna gandralizdžius ir niokoja gamtą. Neleistiną įmonės elgesį į viešumą iškėlė Vertimų (Jurbarkų sen.) bendruomenė, kuri iš visų jėgų bando išsaugoti vienintelę kaimo gandrų šeimyną.

Sprendimas pribloškė

Vertimų kaimo bendruomenės pirmininkė Vaida Saročkienė sako, kad protu sunkiai suvokiama istorija įvyko kovo 6-ąją. Tuomet į kaimą atvyko „Jurbarko komunalininko“ darbuotojai. Įmonė čia prižiūri kaimo apšvietimo elektros linijas, tad pasikėlė bokšteliu iki ant stulpo buvusio gandro lizdo ir jį nuvertė. Tiesa, įrengė ir kitą vietą lizdui sukti. Taip komunalininkai pasielgė ne pirmą kartą – šį lizdą jie yra griovę ir anksčiau, tačiau paukštis savo namus vis atstatydavo.

„Šį kartą ne tik nugriovė, bet ir kuolą pritaisė, kad gandras lizdo negalėtų sukti. Tačiau paukštis aplink tą pagalį lizdą stato. Komunalininkai aiškina esą negali ten pritaisyti specialios pakylos lizdui, kad šis nekontaktuotų su laidais. Tačiau čia tik kalbos – kas nori, tas sprendimą randa. Sunku suvokti ir suprasti, kam tą paukštį šitaip kankinti. Be to, gal tris kartus tą lizdą griovė. Būtų pakylą įtaisę, būtų problemos iškart pasibaigusios“, – savo ir kaimo bendruomenės pasipiktinimo neslėpė moteris.

V. Saročkienė sakė skambinusi ir „Jurbarko komunalininkui“, tačiau  išgirdusi, kad viskas esą padaryta pagal įstatymą. Tačiau komunalininkų kalbos viena, o realybė – visai kas kita.

Tvarka – panosėje

Kaip teisingai perkelti gandralizdžius už aplinkosaugą atsakingos institucijos skelbia kasmet. Šį pavasarį Aplinkos apsaugos departamentas taip pat paskelbė minėtas taisykles. Jose – vos keli esminiai punktai, kurių laikytis, atrodytų, neturėtų būti sudėtinga.

Pirmiausia  – laikotarpiai, kada tokie darbai galimi. Gandralizdžius galima perkelti nuo sausio 1 iki kovo 31 d. arba – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Tačiau šiemet pavasaris labai ankstyvas, todėl paukščiai grįžta dar anksčiau.

Taip pat svarbu paminėti, kad nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. privaloma leisti gandrams ramiai išsiperėti ir užauginti jauniklius jau esančiuose gandralizdžiuose.

Iš anksto planuojant perkelti gandrų lizdą, reiktų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir užpildyti  rekomenduojamą formą. Ne ilgiau nei per 30 kalendorinių dienų, agentūros specialistai patikrins prašymo duomenis, parengs leidimo projektą, esant poreikiui, suderins jį su suinteresuotomis institucijomis.

Teikiant prašymą būtina nurodyti, kur tiksliai bus perkeltas gandralizdis ar įrengta dirbtinė lizdavietė. Jeigu gandralizdis yra ant elektros oro linijos atramos ir (ar) bus perkeliamas ant kitos atramos, reikia nurodyti šių atramų numerius ir pateikti AB „Energijos skirstymo operatorius“ pritarimą dėl perkėlimo darbų ir nurodyti suderintą darbų vykdytoją. Leidimas galioja tik tais kalendoriniais metais, kuriais buvo išduotas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į leidimo galiojimo trukmę.

Gavus leidimą visą laukinio paukščio lizdo medžiagą ar jos dalį būtina perkelti į kitą vietą artimoje aplinkoje (ne toliau kaip 100 metrų nuo pirminės lizdo vietos) arba ant artimoje aplinkoje įrengtos gandrams tinkamos dirbtinės lizdavietės arba pritaikyti lizdo aplinkos sąlygas, kad laukiniai paukščiai toliau perėtų toje vietoje arba ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo pirminės laukinio paukščio lizdo vietos ir perėjimas būtų jiems saugesnis arba darytų mažiau žalos ūkinei veiklai.

Nukėlė be leidimo

„Jurbarko komunalininko“ direktorius  Vaidotas Tamulis apie tvarką, kad gandralizdžių nukėlimą reikia derinti su aplinkosaugininkais, girdėjęs nebuvo. Iš pradžių direktorius tikino, kad gandralizdžiai nukeliami laikantis įstatymo, kuris esą nurodo, kad tokius sprendimus, įvertinę situaciją ir lizdo keliamus pavojus, gali priimti elektrikai.

Čia V. Tamulis teisus, tačiau lizdų perkėlimą vis tiek privaloma vykdyti pagal aplinkosaugines taisykles, o energetikų sprendimas tėra tik viena iš priežasčių, dėl ko tokie perkėlimai galimi ar būtini.

„Na, jei skirs baudą – sumokėsime. Įvertinsime, ar galime dirbti pagal aplinkosaugines taisykles, ar turime galimybes perkelti sunkius lizdus. Jei ne – tuomet tokios paslaugos teikimo galbūt apskritai atsisakysime“, – kalbėjo vadovas.

V. Tamulis teigė, kad dėl lizdo įvykdavo trumpas elektros jungimas, kuris sukeldavo gyventojams nepatogumų. Todėl patys gyventojai esą  ir prašė nukelti lizdą.

Tačiau tokius  „Jurbarko komunalininko“ vadovo paaiškinimus apmaudžia šypsena palydi Vertimų kaimo bendruomenės pirmininkė. Pasak V. Saročkienės, kaime žmonės bendrauja ir puikiai žino, kad niekas į „Jurbarko komunalininką“ dėl lizdo neskambino.

„Taip jau yra, kad kilus problemoms žmonės visada kreipiasi į mane, o tada aš jau kontaktuoju su tarnybomis ar įstaigomis. Dėl to lizdo kaimui elektra tikrai nebuvo dingusi. Juolab kad ta linija yra tik kaimo apšvietimui. Visa kita mūsų elektra seniausiai išvedžiota po žeme“, – sakė V. Saročkienė.

Elgesys – nepateisinamas

Žinomas šalies gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad „Jurbarko komunalininko“ elgesys su gandrais yra nesuprantamas, neprofesionalus ir nežmogiškas. Pasak gamtininko, taip griaunant lizdus ne tik pažeidžiamas įstatymas, dėl ko įmonė turėtų sulaukti baudų, bet ir paminamas elementarus žmogiškumas.

„Kodėl paukščiai savo lizdams pasirenka vieną ar kitą vietą – nėra išsiaiškinta. Tačiau, jei gandras pasirinko gyventi ant konkretaus stulpo, jį iš ten iškraustyti sudėtinga, nes paukštis grįš ir grįš. Vienintelis tinkamas kelias – iškelti specialią pakylą, kad jis lizdą suktų virš elektros laidų, o ne ant jų“, – sakė S. Paltanavičius.

S. Paltanavičius taip pat sako, kad nors taisyklės ir leidžia šiuo metu perkėlinėti lizdus, tačiau įprastai tai daroma vėlų rudenį, o ne pavasarį, kai paukščiai jau grįžta perėti. Gamtininkas taip pat tikino nesistebintis, kad Vertimų gyventojus labai užgavo tai, kad „Jurbarko komunalininko“ darbuotojai lizdą tiesiog sunaikino, o ne išsprendė taip, kad būtų gerai ir žmonėms, ir paukščiui.

„Gal prieš dešimt metų buvo istorija iš Jurbarko, kai elektra nutrenkė gandrą. Tai ūkininkas gandrienę su gandriukais maitino į lizdą keldamas kapotą mėsą specialiai pasigaminta kartimi. Buvo atvejis, kai Kuršių Nerijoje vienas paukščių jauniklis buvo įsipainiojęs į tinklo gabalą ir negalėjo skristi nuo lizdo. Tuomet ESO atvarė didžiulį kraną ir paukštį išgelbėjo. Tas kranas buvo toks didelis, kad keltas jį turėjo vieną perkelti – daugiau automobilių netilpo. Jei yra žmogiškumas, pusiausvyros su gamta ieškojimas – visada randami tinkamai sprendimai“, – kalbėjo gamtininkas.

Laukia bauda?

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai sako, kad gandralizdis yra saugomas objektas, ir lizdų, kuriuose jau perėjo gandrai, sunaikinimas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Pagal Administracinių nusižengimo kodekso 303 str. 19 d. laukinių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo  50 iki 500 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 1 500 eurų.

Pagal to paties Administracinių nusižengimo kodekso 303 str. 21 d. laukinių gyvūnų buveinių, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietų ar sąlygų, migracijos kelių apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba laukinių gyvūnų tyčinis žalojimas ar sunaikinimas užsiimant ūkine veikla užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 dviejų šimtų iki 900 eurų.

Už sunaikintą paukščio lizdą skaičiuojama žala pagal Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 18 punktą: sunaikinus paukščius, neįrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, nustatytas bazinis tarifas (kitas paukštis – 15 eurų).

„Sunaikinus baltojo gandro lizdą, žalos dydis skaičiuojamas rūšies bazinį tarifą (15 eurų) dauginant iš koeficiento 2 ir 1,678 koeficiento (nustatytas 2025 metams). Pvz., už vieną lizdą būtų taikoma 50,34 eurų žala“, – teigiama AAD atsakyme „Šviesai“.

Pavasarį ir vasarą aplinkosaugininkai ragina leisti paukščiams sukti lizdus ir išperėti jauniklius. Laukinio paukščio lizdo perkėlimas gali sukelti paukščiui stresą. Peržiemojęs svetur, paukštis grįžta į tas pačias apylinkes, taigi neradęs lizdo gali patirti papildomą stresą. 

Tuo tarpu Vertimų kaimo  bendruomenė nusileisti nežada – gandrą ginti planuoja tol, kol komunalininkai į stulpą įkels specialią pakylą lizdui ir paukštis galės susisukti lizdą jam įprastoje vietoje.

Lukas PILECKAS