Praėjusiais metais 54 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė apie prezidentą Gitaną Nausėdą pablogėjo, o 5 proc. – pagerėjo, rodo LRT užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 38 proc. gyventojų nuomonė apie prezidentą praėjusiais metais nesikeitė. Pasak ekspertų, gyventojų nuomonę apie G. Nausėdą lemia jo pozicija kai kuriais klausimais ar jos nebuvimas, taip pat prezidento santykiai su valdančiaisiais.
„Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu sausio 8–24 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu apklausti 1063 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
Apklausa parodė, kad daugiau nei pusės (54 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų požiūris į prezidentą pablogėjo. 5 proc. gyventojų nurodė, kad jų požiūris į prezidentą pagerėjo, o beveik keturi iš dešimties (38 proc.) gyventojų teigė, kad jų požiūris į prezidentą per praėjusius metus nesikeitė. 3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per praėjusius metus labiau pablogėjo vyrų požiūris į G. Nausėdą, taip pat – vyresnių nei 50 metų žmonių, kaimo gyventojų. Požiūris į prezidentą taip pat labiau blogėjo gyventojų, baigusių kolegiją ar technikumą, vadovų ir bedarbių.
Taip pat dažniau blogėjo požiūris tų gyventojų, kurie ketina balsuoti už „Nemuno aušrą“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.
Kiek labiau pagerėjo didmiesčių gyventojų požiūris į prezidentą, taip pat – gyventojų su didžiausiomis šeimos pajamomis, dešiniųjų pažiūrų gyventojų.
Moterų, jaunimo, miesto gyventojų, besimokančio jaunimo ir centro pažiūrų gyventojų požiūris į prezidentą dažniau nesikeitė.
Sausio pradžioje paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius prezidentą neigiamai vertina daugiau žmonių nei teigiamai. Šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc., nepalankiai – 42,6 proc. Lietuvos gyventojų.
Kultūros ministro viražai ir protestai
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė sako, kad tam, kaip keitėsi visuomenės nuomonė apie prezidentą, įtakos galėjo turėti ir tai, kaip buvo formuojama Ingos Ruginienės Vyriausybė.
Pavyzdžiui, išskiria I. Unikaitė-Jakuntavičienė, daliai visuomenės buvo nepriimtinas prezidento patvirtintas kultūros ministras ar tai, kaip prezidentas reikalavo palikti energetikos ministrą toliau eiti pareigas.
Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė | E. Blažio / LRT nuotr.
„Kultūros ministro viražai ir jo patvirtinimas, abejotinos kandidatūros, kai iš anksto buvo galima tikėtis, kad tai bus nepriimtina kultūros bendruomenei ir apskritai daugeliui visuomenės veikėjų. Protestų iššaukimas, nedalyvavimas juose, vėliau – įvairūs LRT klausimai, kai vėl neigiamame kontekste figūravo prezidentas ir jo į LRT tarybą skirti asmenys“, – LRT.lt vardija VDU docentė.
Ji pažymi, kad prezidento vertinimą lemia tai, kad G. Nausėda neturėjo nuomonės kultūros ir laisvo žodžio protestų klausimais ar jos neišsakė.
„Tai tokie klausimai, kurie suburia dideles žmonių grupes, sukviečia išreikšti nepasitenkinimą tam tikrais veiksmais. Visuomenė tokiais atvejais daug tikisi iš prezidento“, – teigia I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Nėra visiškas valdančiųjų draugas, nors atrodo, kad nori juo būti
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius LRT.lt sako, kad neigiamą gyventojų nuomonę lemia tai, kad G. Nausėda šiame politiniame lauke neranda savo tvirtos pozicijos.
„Prezidentas vis dar ieško savo būdo, kaip jam veikti dabartinėse politinėse aplinkybėse, panašu, nelabai randa“, – konstatuoja analitikas.
M. Baltrukevičius pastebi, kad anksčiau, prezidentui dirbant su konservatorių Vyriausybe, vienas jo populiarumo variklių buvo arbitro vaidmuo ir aiškus ėjimas į konfliktus su konservatoriais, kai tokie konfliktai baigdavosi G. Nausėdos pergale. Pavyzdžiui, Ingridos Šimonytės Vyriausybėje prezidento poreikiu buvo pakeisti keli ministrai, o tuometis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis netapo eurokomisaru.
Matas Baltrukevičius | D. Umbraso / LRT nuotr.
Kaip aiškina analitikas, Rusijos karas prieš Ukrainą prezidentui taip pat politiškai buvo naudingas.
„Pandemijos kontekste prezidentui gana sunkiai sekėsi surasti savo vaidmenį. (…) Šiame kontekste prezidentą labiau prisimename per pokalbius su kažkokiais neaiškiais berniukais. Kai prasidėjo karas, prezidentui buvo labai aišku, ką tokioje situacijoje daryti, jis padarė daugybę teisingų dalykų“, – LRT.lt teigia M. Baltrukevičius.
Tačiau po Seimo rinkimų, pradėjus veikti socialdemokratų Vyriausybei, prezidentas nebeturi aiškaus vaidmens, sako analitikas.
„G. Nausėda nėra užsiėmęs tokios pozicijos, kuri būtų radikaliai kritiška, nors kritiškų pasisakymų daugėja, bet jis nėra visiškas valdančiųjų draugas, nors atrodo, kad nori juo būti. Tačiau tai niekur neveda. (…) Nėra taip, kad socialdemokratai visiškai valosi kojas į prezidentą, bet jie buvo sutelkę visas pastangas, kad generaline prokurore nebetaptų Nida Grunskienė, buvo atmetę kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus“, – vardija M. Baltrukevičius.
Gitanas Nausėda | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pasak jo, tokiame kontekste prezidentas matomas kaip eilinis politinio lauko dalyvis – gana artimas socialdemokratams, bet ir ne idiliškuose santykiuose, gana silpnas.
„Socialdemokratai dažnai daro dalykus, kurie prezidentui nepatinka, prezidentas kartais bando kažką pasakyti, bet neina iki tokios raiškos kaip su ankstesne Seimo dauguma. Prezidento įvaizdis nuo to ir nukenčia“, – komentuoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
M. Baltrukevičiaus teigimu, prezidentui savo veiksmuose taip pat trūksta nuoseklumo ir tvirtos pozicijos, ypač – santykiuose su valdančiaisiais. Pasak jo, prezidentas supranta, kad jam politiškai nenaudinga visiškai susisaistyti su Ingos Ruginienės Vyriausybe, kuri savo darbus jau pradėjo žemais reitingais, tačiau kartu, norėdamas kažko pasiekti vidaus politikoje, G. Nausėda turi palaikyti gerus santykius.
Inga Ruginienė susitiko su Gitanu Nausėda | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Prezidentą plėšo gal net daugiau nei du skirtingi faktoriai, kurie ir neleidžia užsiimti nuoseklios pozicijos. Praktiškai prezidentas labai aiškiai suvokia, kad jam liko ne tiek daug laiko dirbti, o tas laikas praeis su socialdemokratų dominuojamu Seimu. (…) Susidaro įspūdis, kad prezidentui nuoširdžiai nepatinka daugiau dalykų nei jis viešai pasisako, bet galbūt jis bijo nueiti per toli, nes nenori galutinai susigadinti santykių“, – svarsto analitikas.
Labiausiai blogėjo „aušriečių“ rinkėjų požiūris
Pastaraisiais metais labiausiai blogėjo „aušriečių“ rinkėjų požiūris į prezidentą. Pasak M. Baltrukevičiaus, jau nuo prezidento rinkimų, kuriuose dalyvavo ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, G. Nausėdai kliuvo nemažai kritikos.
Vėliau R. Žemaitaičio santykiai su G. Nausėda taip pat nebuvo geri: „Prezidentas turėjo keletą momentų, kai tarsi matėme mažiau įtampų su R. Žemaitaičiu. (…) Tačiau realiai tie santykiai nesiklosto.“
Kaip pažymi M. Baltrukevičius, tokie įtempti santykiai su prezidentu ir lemia tai, kad „aušriečių“ rinkėjų nuomonė apie prezidentą blogėjo.
Remigijus Žemaitaitis, Aurelijus Veryga, Mindaugas Sinkevičius, Inga Ruginienė, Gitanas Nausėda | V. Raupelio / LRT nuotr.
Su tokia nuomone sutinka ir VDU docentė I. Unikaitė-Jakuntavičienė. Pasak jos, prezidento pozicija ir nenoras skirti „aušriečių“ ministrais ar kritika jiems galėjo paveikti šios partijos rinkėjų nuotaikas.
Analitikas M. Baltrukevičius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kaip prezidentą vertina konservatorių rinkėjai – 62 proc. konservatorių rinkėjų nuomonė apie prezidentą taip pat pablogėjo: „Konservatorių rinkėjai tikisi stipresnio prezidento, kuris veikia kaip atsvara socialdemokratams, elgiasi mažiau subtiliai, tvirčiau užsiima poziciją.“
